 |
 |
Thenie-Proverba |
 |
|
 |
|
Mendja e te zgjuarit budallait nuk i duhet gje.
--- Populli
|
|
|
|
Reklama |
|
|
|
Menuja |
|
|
|
Vizitoret e castit? |
|
|
|
Kemi 150 vizitor(e) dhe 0 anetar(e) ne faqe ne kete moment.
Ju jeni vizitor anonim. Mund te rregjistroheni ne cast falas duke klikuar ketu
|
|
|
|
Perkujtimore |
|
|
| |
|
|
|
|
 Urimet mė tė pėrzemėrta pėr tė gjithė shqiptarėt kudo nė botė me rastin e anėtarėsimit tė Shqiperisė si anėtare me tė drejta tė plota ne Aleancėn Ushtarake tė Atlantikut tė Veriut, NATO. Kjo ėshtė njė ditė historike pėr mbarė popullin shqiptar pasi nėnvizon jo vetėm arritjet e Shqipėrisė nė kėto dekadat e fundit, nėnvizon edhe integrimin e popullit shqiptar ne familjen e madhe tė popujve tė qytetėruar, popujve qė mbi tė gjitha vlerėsojnė atė tė shenjtėn, jetėn nė liri. Misioni i NATO ėshtė pikėrisht mbrojtja e paqes dhe lirisė.
Mė poshtė do tė lexoni, dėgjoni dhe reagoni mbi kėtė ditė historike. Jemi pėrpjekur tė dokumentojmė pėr brezat e rinj tė shqiptarėve kėtė moment historik qė ne tė gjithė pėrjetuam.
|
|
 |
|
|
|
|
Historia e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, ėshtė e lidhur aq ngushtė, me emrin e Abdyl Frashėrit, sa qė kur shqiptojmė emrin e saj, na shfaqet para syve, silueta e patriotit frashėrlli. Nė tė vėrtetė Lidhjen Shqiptare tė Prizrenit nuk e themeloi Abdyl Frashėri, dhe askush tjetėr, nga ata qė morėn pjesė nė mbledhjen historike tė Prizrenit, mė 10 Qershor 1878. Lidhjen Shqiptare tė Prizrenit e themeloi, e ēimentoi dhe e pėrjetėsoi Rilindja Kombėtare Shqiptare, mė saktė, vrulli patriotik i shtresave tė gjera shqiptare, tė cilat iu pėrgjigjen kushtrimit qė erdhi nga ndėrgjegjja historike, pėr tė kundėrshtuar rrezikun e copėtimit tė trojeve amtare dhe nė tė njėjtėn kohė pėr tė realizuar tė drejtat kombėtare, ashtu siē i kishin fituar kombėsitė e tjera tė Gadishullit Ballkanik.
|
|
|
|
|
|
|
Mė poshtė do tė njiheni me fjalimet historike tė tre krerėve tė institucioneve demokratike tė Kosovės mbajtur nė Kuvendin e Kosovės pak minuta para shpalljes sė pavarėsisė mė 18 shkurt 2008.
|
|
|
|
|
|
|
Quhej Isa Boletini, i njėjti shqiptar nga Mitrovica, qė u shfaq nė njė nga faqet mė tė ndritura tė kombit tonė si krahu i djathtė i Ismail Qemal Vlorės. Ndėrsa ngjarja, e njohur mbase nga vetėm njė numėr i kufizuar tė interesuarish, ka nė qendėr pikėrisht ekzekutimin e tij mė 23 janar tė vitit 1916, saktėsisht 92 vite mė parė, nė Podgoricė, tashmė kryeqytet i Malit tė Zi. Bėhet fjalė mbase pėr njė sekuencė, sė cilės fare pak i afrohen versione tė ngjashme tė historisė botėrore, qofshin tė hiperbolizuara nga fantazistė. Ja skena e papėrsėritshme: "I futur nė kurth, Isa Boletini qėllohet nga tė gjitha anėt me plumba, por nuk bie teksa arrin tė qėllojė deri nė fund mbi ekzekutorėt e vet. I bėrė sallatė nga predhat, ai nuk shtrihet, nuk nxjerr zė, nuk dridhet, nuk bėn asnjė hap pas, si tė ishte prej shkėmbi. Dikur plagėt e rrėzojnė nė gjunjė, por sėrish ai arrin tė mbajė armėn nė duar duke qėlluar... Dhe nė momentin qė dora e djathtė i copėtohet, e kalon revolen nė tė majtėn...".
|
|
|
|
|
|
|
Gazetari Peter Lucas po boton librin qė flet pėr SHBA-nė dhe Shqipėrinė gjatė luftės sė dytė botėrore
Unė, agjenti i parė i CIA-s nė Shqipėri
|
|
|
|
|
|
|
Beteja e Kosovės, viti 1389 dhe shqiptarėt
Burimet e kohės qė ruhen nė arkiva, kisha dhe biblioteka japin tė dhėna krejtėsisht tė tjera nga ato qė na i afron historiografia serbe.
Historiografia serbe vazhdimisht ėshtė pėrpjekur dhe po pėrpiqet qė Kosovėn gjatė sundimit tė Nemanjidėve (fundi i shek. XII deri nė vitin 1371) dhe nė pėrgjithėsi nė periudhėn para sundimit osman, ta paraqesė tė banuar vetėm nga serbėt. Pretendimeve tė kėtilla tendencioze njė pėrgjigje tė merituar shkencore u ka dhėnė medievisti ynė J. Dranēolli, i cili thekson: Burimet e kohės qė ruhen nė arkiva, kisha dhe biblioteka japin tė dhėna krejtėsisht tė tjera nga ato qė na i afron historiografia serbe.
|
|
|
|
|
|
|
Pėr shkencėn e historisė nuk ėshtė i njohur asnjė dokument nga dita e ngjarjes dhe me burime nuk mund tė saktėsohet dita kur ndodhi ajo. Vidovdani serb i datės 15 pėrkatėsisht i 28 qershorit 1389, ėshtė shpikje e kishės dhe e politikės serbe nga fundi i shekullit XVIII - fillimi i shekullit XIX, njėsoj si edhe Kulti i Lararit dhe Miti i Kosovės.
|
|
|
|
|
|
|
Skėnderbeu dhe Evropa, nė 500 faqe
Njė sesion shkencor organizuar nga Instituti i Historisė zhvillohet sot nė Akademinė e Shkencave, nė kuadrin e 539- vjetorit tė vdekjes sė Heroit Kombėtar, Gjergj Kastriot Skėnderbeu. Referojnė drejtori i Institutit tė Historisė prof. Marenglen Verli, historiani prof. Ferid Duka, Dritan Egro, Kasėm Biēoku, etj.. Referencat e tė pranishmėve janė pak a shumė ato qė janė pėrmbledhur nė veprėn "Skėnderbeu dhe Europa", njė libėr me 500 faqe, referenca qė janė mbajtur nė konferencėn ndėrkombėtare zhvilluar nė dhjetor 2005 me rastin e 600- vjetorit tė lindjes sė Skėnderbeut. Gjatė kėsaj konference, figura e Heroit Kombėtar u trajtua nė kėndvėshtrimin historik, letrar dhe enciklopedik me pjesėmarjen e akademikėve, historianėve tė njohur nga Shqipėria, Kosova, Mali i Zi, Gjermania, Italia, Austria, Maqedonia, Hungaria, SHBA, etj. Gjergj Kastrioti Skėnderbeu vdiq mė 17 janar 1486.
Mėsoni mė shumė mbi jetėn dhe veprėn e heroit tonė kombėtar duke shfletuar Forumin Shqiptar
|
|
|
|
|
|
|
LUDVIG FON TALOCI
(1854-1916)
Taloci pėr nga origjina ishte hungarez i lindur nė Ofen (Hungari) mė 8 dhjetor 1854. Ishte themeluesi i kėrkimeve dhe hulumtimeve hungareze mbi Balkanin. Studimet i kreu nė Universitetin e Budapestit. Mė vonė punoi nė Arkivin Shtetėror tė Hungarisė. Viti 1877 e gjen si docent nė Universitetin e Budapestit. Punoi edhe si drejtor i Arkivit tė Financave tė Vjenės. Taloci ka qenė president i Shoqatės sė Historianėve Hungarezė dhe gjithashtu bashkėthemelues i Akademisė sė Shkencave Hungareze. Fatkeqėsisht gjatė kthimit nga varrimi i perandorit tė Austro-Hungarisė, Franc Jozefit I, gjen vdekjen nė njė aksident me tren mė 1 dhjetor 1916, nė Herceghalom(1).
|
|
|
|
|
|
|
Ati i arkeologjisė moderne, britaniku Arthur Evans, qe i pari qė provoi vazhdimėsinė arbnore nė trevė. Tri javė mė parė nė Angli u botua njė libėr i pashoq pėr Ilirinė e lashtė: "Ancient Illyria".
Tri javė mė parė nė Angli u botua njė libėr i pashoq pėr Ilirinė e lashtė: "Ancient Illyria" (an archaeological exploration). Shtėpia botuese prestigjioze "I.B.Tauris" me qendėr nė Londėr, pranoi ofertėn kulturore tė njė grupi miks shqiptaro-amerikan, kryesuar nga Auron Tare, tė cilėt mbėshtetėn kėtė pėrshfaqje qė prej mė se njė shekulli e gjysmė mungonte nė libraritė botėrore.
|
|
|
|
| |
|
Sensacioni ditor |
|
|
|
Chat Shqip |
|
|
|
Projekti |
|
|
|
Artikujt e shkuar |
|
|
|
| Marte, 30 Shtator |
| · | Gėzuar festėn e Fiter Bajramit! (0) |
| Djele, 22 Qershor |
| · | Pėrfundojnė zgjedhjet parlamentare nė Maqedoni (0) |
| · | Abdyl Frashėri: Dhe rreziku islamik nė Lidhjen e Prizrenit (0) |
| · | 1908 - 2008, 100 vjetori i lindjes sė Eqrem Ēabej (0) |
| Merkure, 28 Maj |
| · | 100 mbiemrat mė tė pėrdorur nė Shqipėri (0) |
| · | Drama e "Damjanit himarjot" ne oborrin e Sulltanit (0) |
| · | Shqiperi - Poloni = 0 - 1 (0) |
| · | Shqiperia renditet e 17-ta ne naten finale te Eurovizion 2008 (0) |
| Djele, 27 Prill |
| · | Gėzuar Pashkėn Orthodhokse! (0) |
| Djele, 20 Prill |
| · | Shqiptaro-amerikani, teknologjia njė mėnyrė zhvillimi ekonomik pėr shqiptarėt (0) |
| · | Ndėrron jetė i fotografi i mirėnjohur shkodran Angjelin Nėnshati (0) |
| · | Stan Dragoti, nė Shqipėri pėr tre filma hollivudianė (0) |
| Enjte, 03 Prill |
| · | Shqipėria merr ftesėn pėr tu anėtarėsuar nė NATO (0) |
| Djele, 23 Mars |
| · | Gėzuar Ditėn e Sulltan Novruzit dhe Ditėn e Pashkės Katolike! (0) |
| Marte, 18 Mars |
| · | Fushatė donacionesh pėr viktimat e tragjedisė sė Gėrdecit (0) |
| Shtune, 08 Mars |
| · | Gėzuar 8 marsin - Dita ndėrkombėtare e Gruas (0) |
| Premte, 07 Mars |
| · | 7 marsi - Mėsuesi(a) juaj i/e preferuar (0) |
| Merkure, 27 Shkurt |
| · | Avni Mula: 80-vjetori im i bardhė (0) |
| · | Njė libėr pėr jetėn e Usta Laver Bariut (0) |
| · | Tkurrja e shqipes vazhdon (0) |
| | Artikujt me te vjeter |
|
|
|
|
|
|
