Miresevini tek Shpirti i Shqiptarit
  Rregjistrohu
 
 
 
 
 
 
 
 

  Thenie-Proverba
Martesa eshte nje duel i vertet ku, per te triumfuar mbi kundershtarin, duhet patur vemendja ne cdo moment; sepse po pate fatkeqsine te kthesh koken, shpata e beqarise ju shpon nga njera ane ne tjetren.
--- Balzak

  Reklama

  Menuja

Anetaret
· Hyrje
· Llogaria ime
· Mesazhet
· Administrimi
· Dua ndihme
· Largohu

Komuniteti
· Te rejat
· Anetaret
· Donatoret
· Sondazhe
· Temat
· Seksionet
· Kontributi juaj
· Kryelista
· Kryeartikujt
· Foto kompjuteri

Programe
· Muzika
· Letersia
· Historia
· Forum
· Chat
· Email
· Galeria

Temat
· Albasoul
· Art
· Chat
· Demokraci
· Elita
· Emigracion
· Feja
· Forum
· Gjuha
· Histori
· Humor
· Internet
· Intimitet
· Kombi
· Kulture
· Kuzhina
· Lajme
· Letersi
· Muzika
· Njoftime
· Politike
· Shendeti
· Sport
· Urime

Sherbime
· Rekomandime
· Pyetesori
· Statistikat
· Fjalor
· Arkiva
· Kerko

  Vizitoret e castit?
Kemi 114 vizitor(e) dhe 0 anetar(e) ne faqe ne kete moment.

Ju jeni vizitor anonim. Mund te rregjistroheni ne cast falas duke klikuar ketu


  Perkujtimore
Nje dite si kjo ...


2008
Kongresi i Dytė i Napolit
Nė 29 prill 1901 me nismėn e arbėreshėve tė Italisė u zhvillua Kongresi i Dytė i Napolit, i cili nuk doli jashtė kuadrit gjuhėsor, madje diskutoi kryesisht ēėshtjen e alfabetit unik tė shqipes, duke shtruar nevojėn e njė alfabeti latin qė tė shprehte besnikėrisht tėrė tingujt e gjuhės shqipe.

Televizioni Shtetėror Shqiptar
Nė 29 prill 1960 Televizioni Shtetėror Shqiptar transmetoi programin e parė eksperimental, duke nisur kėshtu rrugėn e emisioneve televizive nė Shqipėri.

Deklaratėn mbi Lirinė e Shprehjes dhe te Informacionit
Nė 29 prill 1982 Komiteti i Ministrave tė shteteve anėtare tė Kėshillit tė Europės miratoi Deklaratėn mbi Lirinė e Shprehjes dhe te Informacionit.

Anri Ogust Barbie
Nė 29 prill 1905 lindi poeti i njohur francez Anri Ogust Barbie', i cili pati njė ndikim tė madh nė letėrsinė e vendit tė tij me veprat qė shkroi: "Jambet", "Vajet", etj. Madje prej poezive tė tij u frymėzua edhe piktori i madh Delakrua pėr tė krijuar tablonė e famshme "Liria nė barrikada".

Alfred Hiēkok
Nė 29 prill 1980 u nda nga jeta njėri nga figurat e ndritura tė kinematografisė botėrore -Alfred Hiēkok, mjeshtėr dhe novator i kinematografisė dhe i filmave artistikė nė veēanti. Nė filmat e tij tė pavdekshėm , Hiēkoku , pėrveē regjisė, realizonte edhe kolonėn zanore, edhe ngjyrat, skenografinė e skenarin, madje shpesh ishte edhe aktor. Filamt mė tė mirė tė tij janė: "Lavdia e keqe" "Psikozė", "Hija e dyshimit", etj.
Histori :: Fuqitė e jashtme copėtuan Shqipėrinė, Princ Vidi largohet
Postuar nga: ILovePejaa

Histori Mbasi edhe Fuqitė e Mėdha qė krijuan shtetin e ri hynė nė luftė me njėri-tjetrin, nė kėto kushte Vidi dhe qeveria e tij ishte e pamundur tė qėndronte nė fuqi dhe, mbas kėshillės sė Qeverisė austriake ai, mė 3 shtator 1914, u largua nga Shqipėria dhe kryengritėsit mė 5 shtator, pas dy ditėsh, hynė nė Durrės

Sejfi Vllamasi: “Ballafaqime politike nė Shqipėri” (15)


Fuqitė e Mėdha nė Konferencėn e Londrės mė 1913, nė ēėshtjen shqiptare u ndanė mė dysh: Austria me Italinė, qė pėrkrahnin rivendikimet shqiptare tė bazuara nė tė drej-tat e popujve, duke ia mbėshtetur Shqipėrisė tė gjitha viset qė kanė qenė nė shumicė tė banuara nga shqiptarė; dhe, nga ana tjetėr, Rusia me Francėn, qė, tė bazuara mbi tė drejtat historike, kėrkonin Shkodrėn pėr Malin e Zi, Kosovėn dhe njė dalje nė Shqipėrinė e Mesme nė Adriatik pėr Serbinė, si edhe nė Jug, rivendikimet greke nė emėr tė Kishės ortodokse mbi Epirin, Korēėn dhe Gjirokastrėn shqiptare. Si nė krijimin e shtetit ashtu dhe nė caktimin e kufive nuk u pyet populli shqiptar. Kėta kufij u caktuan nė bazė tė politikės sė ekuilibrit e jo mbi parimin e tė drejtave. Rusia dhe Franca I kėnaqėn aspiratat greko-serbo-malazeze duke grabitur krahinat mė pjellore e tė begatshme tė Shqipėrisė, Kosovėn e Ēamėrinė. Nga ana tjetėr, ato pranuan Shqipėrinė e 1913-s, me mundėsi tė pam-jaftueshme ekonomike, tė cilėn e krijuan me qėllim qė ta shkatėrronin me rastin mė tė parė, me ardhjen e Vidit nė Shqipėri. Lufta midis dy blloqeve u egėrsua edhe mė tepėr, duke dashur ēdo anė, si Antanta, si Tripalėshi, tė tėrhiqnin Greqinė nė orbitėn e tyre. Dhe qė tė dy palėt, pėr t’u treguar dashamirės ndaj Greqisė, bile edhe Italia me Austrinė, bėnė presion nė qeverinė shqiptare qė tė nėnshkruajė protokollin e Korfuzit mė 23 qershor 1914, tė cilin ajo e refuzoi kate-gorikisht kur ndodhej ndėr kushte tė favor-shme. Austria pėrkrahte Vidin, shumicėn e bejlerėve dhe nacionalistėt, ndėrsa ana tjetėr, Franca me Rusinė, pėrkrahte Esatin, pėr ta bėrė atė kryetar shteti nė njė Shqipėri mohamedane, midis Vjosės e lumit tė Matit, duke kėnaqur me kėtė rast edhe aspiratat greko-serbo-malazeze. Italia ka pėrkrahur, pėrkundra Austrisė, si Esatin ashtu edhe Ehli Kijamin. Populli I Shqipėrisė sė Mesme, i nxitur dhe i fana-tizuar prej propagandave esadiste, turkofile e xhonturke u hodh nė njė luftė pa rezervė kundėr shtetit tė ri, kundėr Vidit, pėr t’u bashkuar pėrsėri me Turqinė ose tė paktėn pėr njė mbret myslyman. Kjo kryengritje u bė nė njė kohė kur grekėrit sulmuan Korēėn e Gjirokastrėn, duke e lėnė popullin e Jugut
midis dy zjarreve e duke shkaktuar djegjen e qindra fshatarėve tė dy krahinave mė tė lulėzuara tė Shqipėrisė. Tė gjitha masat qė mori qeveria e Vidit pėr shtypjen e kryengritjes dėshtuan. Ky dėsh-tim u shkaktua, mė tepėr se nga tradhtia, nga paaftėsia e krerėve, nga mungesa e orga-nizimit, tė disiplinės dhe tė vendosmėrisė sė luftėtarėve pa njė ideal e nga ana tjetėr mbasi edhe xhandarmaria, e organizuar nga misioni ushtarak holandez dhe fuqitė civile tė pajisura me njė ideal patriotik, ishin tė angazhuar nė luftėn kundėr grekėve. Prandaj, rebelėt, tė fanatizuar e tė disiplin-uar, shpartalluan fuqitė qeveritare dhe bren-da pak kohe shkelėn Shqipėrinė e Mesme deri nė Vlorė, Berat e Maliq. Kėshtu qė pop-ulli shqiptar, i pėrbėrė, nė atė kohė, prej njė pakice patriotėsh e intelektualėsh, prej njė parie nė pėrgjithėsi tė korruptuar e prej njė mase tė pazhvilluar, nuk ka qenė as nė gjendje as edhe iu dha kohė pėr t’iu pėrsh-tatur gjendjes sė krijuar me shtetin e ri qė t’I bėjė ballė koalicionit tė armiqve tė jashtėm e tė brendshėm. Mbasi edhe Fuqitė e Mėdha qė krijuan shtetin e ri hynė nė luftė me njėri-tjetrin, nė kėto kushte Vidi dhe qeveria e tij ishte e pamundur tė qėndronte nė fuqi dhe, mbas kėshillės sė qeverisė austriake ai, mė 3 shta-tor 1914, u largua nga Shqipėria dhe kryengritėsit mė 5 shtator, pas dy ditėsh, hynė nė Durrės.

(vijon)


© Albasoul.com 1998-2007
Te gjitha materialet qe serviren ne kete faqe jane origjinale dhe cdo riprodhim i tyre ne cdo forme pa pelqimin tone konsiderohet shkelje ligjore. Jeni te lutur qe te gjithe pa perjashtim te respektoni te drejtat e autorit. Ne respektojme te drejten e autorit dhe per cdo material te huazuar kemi dhene kredite e duhura autorit. Qe te kopjoni materialet tona, duhet te merrni pelqimin e administratorit. Mund te na kontaktoni tek webmaster@albasoul.com.