Miresevini tek Shpirti i Shqiptarit
  Rregjistrohu
 
 
 
 
 
 
 
 

  Thenie-Proverba
Bėj shyqyr tė paktės, qė tė vijė e shumta
--- Populli

  Reklama

  Menuja

Anetaret
· Hyrje
· Llogaria ime
· Mesazhet
· Administrimi
· Dua ndihme
· Largohu

Komuniteti
· Te rejat
· Anetaret
· Donatoret
· Sondazhe
· Temat
· Seksionet
· Kontributi juaj
· Kryelista
· Kryeartikujt
· Foto kompjuteri

Programe
· Muzika
· Letersia
· Historia
· Forum
· Chat
· Email
· Galeria

Temat
· Albasoul
· Art
· Chat
· Demokraci
· Elita
· Emigracion
· Feja
· Forum
· Gjuha
· Histori
· Humor
· Internet
· Intimitet
· Kombi
· Kulture
· Kuzhina
· Lajme
· Letersi
· Muzika
· Njoftime
· Politike
· Shendeti
· Sport
· Urime

Sherbime
· Rekomandime
· Pyetesori
· Statistikat
· Fjalor
· Arkiva
· Kerko

  Vizitoret e castit?
Kemi 100 vizitor(e) dhe 0 anetar(e) ne faqe ne kete moment.

Ju jeni vizitor anonim. Mund te rregjistroheni ne cast falas duke klikuar ketu


  Perkujtimore
Nje dite si kjo ...
Letersi :: Ismail Kadare mban fjalim nė universitetin Columbia, SHBA
Postuar nga: Albo

Letersi LETĖRSIA DHE TIRANIA

Kjo ishte tema e Fjalės Vjetore qė z.Ismail Kadare, shkrimtari shqiptar me famė botėrore mbajti nė Universitetin Columbia, ditėn e hėnė 17 Prill, 2006.

Znj. Kathrin Thaimėr Nepomnyashēi bėri njė hyrje tė shkurtėr mbi veprėn e shkrimtarit tė madh, si edhe paraqiti njė autobiografi tė vogėl tė Institutit Harriman, qė ėshtė mė i vjetri dhe mė i madhi i llojit tė vet. Ky Institut ofron studime tė shumta qė u pėrkushtohen Rusisė, vendeve tė ish Bashkimit Sovietik, vendeve tė Evropės Qendrore Lindore, si edhe Ballkanit. Emri i Ismail Kadaresė u rreshtua pėrkrah emrave tė njerėzve tė shquar tė politikės, studimit dhe letėrsisė si Mihail Gorbacov, Vojislav Kostunica, Kathrine Verderi, Andrei Siniavski e tė tjerė, tė cilėt, gjithashtu kanė pasur nderin tė mbajnė Fjalėn Vjetore pėr Institutin.

Fjala e Z. Ismail Kadare solli njė kėndvėshtrim tė gjerė dhe nė tė njėjtėn kohė tė detajuar tė ēiftit Letėrsi dhe Tirani. Dueli i pėrjetshėm i kėtij ēifti u dha nė detaje dhe shembuj. Gjerėsia e fjalės tė shkrimtarit solli dritė nga lufta e thellėsive tė kohėrave e deri nė tiraninė moderne tė quajtur Komunizėm, apo edhe emigrim. Njė shembull spikatės ishte ai i Dante Aligierit, talenti dhe pasioni i tė cilit shpėrthyen pikėrisht nėn tiraninė e largimit nga vendlindja. Ai solli me veprėn e tij, jo thjesht nje ferr, purgator apo parajsė fetare, por njė botė tė gjallė. Simbolika e veprės sė tij, sipas fjalės sė shkrimtarit, ishte njė shembull shumė i qartė i asaj qė bėn dhe arrin njė shkrimtar i vėrtetė. Udhėtimi i tij nė ferr, ishte udhėtim nė njė botė tė vdekur, por qė talenti dhe pasioni i tij e bėnė tė gjallė. Kjo ėshtė lufta e Letėrsisė dhe Tiranisė, aty ku tirania sjell vdekje, Letėrsia jep jetė. Mė vonė nė takim, njė arbėresh qė u ndodh aty, bėri njė pyetje shumė interesante, por qė pėr shkak tė ngarkesės emocionale qė ai pėrjetonte atė moment nuk doli e qartė dhe z.Ismail Kadare nuk mundi t'i pėrgjigjej. Pyetja kishte si qėllim analogjinė e "ferrit emigrant" tė Dantes dhe atij "ferri emigrant" qė shumė njerėz jetojnė sot. Njė tirani ndonėse e vjetėr, sulmon letėrsinė me njė armė tė re: armėn ekonomike, qė i ngre njerėzit, qoftė dhe nė moshė tė thyer, 60-70 vjeē pėr nė vende ku mund tė punojnė pėr tė mbajtur familjen.

Gjatė fjalės sė tij shkrimtari shpejgoi se pjesė e luftės sė Letersisė janė edhe shkrimtarėt mediokėr. Krahas ēiftit Letėrsi Tirani, ishte gjithmonė i pranishėm edhe ēifti Shkrimtarė mediokėr dhe Shkrimtarė tė vėrtetė. Duket sikur lufta qė Letėrsia duhet tė bėjė nuk ėshtė thjesht ndaj tiranisė por edhe ndaj atyre qė duan tė flasin nė emėr tė saj. Kjo luftė bėhet nė heshtje dhe arma ėshtė koha, e cila vendos eleminimin e mediokritetit nga Letėrsia.
Letėrsia, tha z. Ismail Kadare, ėshtė mėsuar me burgjet e tiranisė. Tirania mund t'i bėjė memecė shkrimtarėt, por nuk mund tė ndryshojė natyrėn e Letėrsisė. Ajo qė unė kuptova kėtu, ėshtė fare e thjeshtė, Letėrsia nuk flet, ajo shkruan me njė zė qė as diktaturat apo tiranitė mė tė fuqishme nuk mund ta njohin, zėri i saj ėshtė shpirti.

Shkrimtari, solli gjithashtu shembuj dhe nga Letėrsia nėn diktaturėn komuniste. Diktatura pėr tė cilėn ai foli, nuk ishte me domosdo, ajo qė ne si shqiptarė, njohim; ai foli me shembuj mė tė pėrgjithshėm qė hidhnin dritė mbi luftėn letrare nė gjithė kampin socialist. Njė shembull konkret i mediokritetit si armė e tiranisė ishte pikėrisht njė citat i Mao Cedunit i cili kishte thėnė se Kinės i duhen 1 milion shkrimtarė dhe 3 milion poetė. Ajo qė Kadareja ndriēoi ishte pikėrisht ironia e kėsaj thėnieje qė nė tė vėrtetė dėshmonte se Kinės nuk i duhet Letėrsia.
E vetmja mėnyrė me tė cilėn ky mediokritet mund tė luftohet nga Letėrsia, kėmbėnguli shkrimtari, ėshtė hapja e dosjeve, e cila do tė jetė si njė pasqyrė e madhe e atij realiteti tė hidhur. Dhe derisa ky realitet tė dalė nė dritė, mediokriteti do tė ngelet njė armė nė veprim tė Tiranisė. Hapja e dosjeve, theksoi ai, do tė jetė zbulimi i mėnyrės sė bėrjes sė njė krimi, ėshtė ēėshtje parimi dhe praktike. Nėse mediokriteti ėshtė arma e Tiranisė, e vėrteta ėshtė arma e Letėrsisė.
Njė tjetėr pikė interesante qė bėri z.Kadare ishte se tė shkruarit nėn Tirani nuk bėhet pėr tė rrėzuar nga pushteti diktatorėt dhe tiranėt, pasi njė diktator nuk do tė rrėzohet nga pushteti me poema dhe romane, por nė tė njėjtėn kohė, as Letėrsia nuk duhet tė pushojė sė shkruari.

Kur znj. Kathrin Thaimėr Nepomnyashēi bėri pyetjen nėse ėshtė Tirania qė krijon nė njė farė mėnyre shkrimtarėt dhe Letėesinė e vėrtetė, shkrimtari shqiptar u pėrgjegj se kjo gjė nuk ėshtė e domosdoshme. Shkrimtari dhe Letėrsia kėrkojnė lirinė edhe aty ku ajo nuk ėshtė. Dhe ashtu siē ka pasur Letėrsi qė i ka dhėnė lindje lirisė nė mes tė tiranisė, ashtu ka pasur Liri qė ka lindur Letėrsinė, njė shembull kėtu ishte Gėte.

Tjetėr shembull interesant i mėnyrės sesi Letėrsia zgjedh tė flasė ishte Don Kishoti.
"Dy udhėtime kryheshin nė atė moment tė kohės nė botė: Kristofor Kolombi bėnte zbulimin e Amerikės dhe Don Kishoti kalėronte diku nė humbtirat e Spanjės nga njė fshat nė tjetrin. Pėr ēudi Letėrsia zgjodhi tė flasė pėr udhėtimin e tė dytit dhe jo udhėtimin famoz dhe aq madhėshtor pėr botėn tė Kolombit. Ėshtė pikėrisht, zėri i ēuditshėm i letėrsisė, qė nuk flet me ate fuqi qė njihet nga madhorėt apo diktatorėt, por me famėn e njė tė humburi. Ky lloj zėri godet mediokritetin, injorancėn dhe vdekėsinė e Tiranisė, zbėrthen prangat e saj dhe jep ēlirim.

Mbas fjalės sė z.Kadare u bėnė dhe disa pyetje interesante:

"Cili ishte ndryshimi i Letėrsisė nen komunizmin shqiptar me atė nė vendet e tjera tė kapmit socialist?"
"E vėrteta ėshtė qė shqiptarėt jetuan njė nga sistemet mė brutale tė komunizmit. Pati dy shfaqe tė komunizmint: ai stalinist dhe ai pas stalinist. Shqipėria nuk e jetoi dot atė pas stalinist. Nėse komunizmi pas stalinist lejonte dekadencė, komunizmi stalinist nuk e lejonte atė. Dekadenca ėshtė diēka publike, jo diēka e fshehur. Nėse kishte shenja dekadence ato ekzekutoheshin nė mėnyrė tė menjėhershme."
"Qė nga fillimet e demokracisė a keni parė rryma tė reja nė letėrsinė shqiptare?"
"Nuk kam parė ende rryma tė reja. Ndėrkohė them se ėshtė akoma herėt pėr diēka tė tillė. Letėrsia kėrkon hapėsirė dhe kohė."
"Nė fjalėn tuaj thatė se njė shkrimtar duhet ta konsiderojė diktaturėn dhe tiraninė si njė stuhi tė vdekur. A ishte kėshtu me ju? A e konsideruat komunizmin shqiptar si njė stuhi tė vdekur?"
"Ishte shumė e vėshtirė, herė po dhe herė jo!"

Pėrgatiti Aida Bode


© Albasoul.com 1998-2007
Te gjitha materialet qe serviren ne kete faqe jane origjinale dhe cdo riprodhim i tyre ne cdo forme pa pelqimin tone konsiderohet shkelje ligjore. Jeni te lutur qe te gjithe pa perjashtim te respektoni te drejtat e autorit. Ne respektojme te drejten e autorit dhe per cdo material te huazuar kemi dhene kredite e duhura autorit. Qe te kopjoni materialet tona, duhet te merrni pelqimin e administratorit. Mund te na kontaktoni tek webmaster@albasoul.com.