Miresevini tek Shpirti i Shqiptarit
  Rregjistrohu
 
 
 
 
 
 
 
 

  Thenie-Proverba
Kush ka te kaluar ka edhe te ardhme.
--- Populli

  Reklama

  Menuja

Anetaret
· Hyrje
· Llogaria ime
· Mesazhet
· Administrimi
· Dua ndihme
· Largohu

Komuniteti
· Te rejat
· Anetaret
· Donatoret
· Sondazhe
· Temat
· Seksionet
· Kontributi juaj
· Kryelista
· Kryeartikujt
· Foto kompjuteri

Programe
· Muzika
· Letersia
· Historia
· Forum
· Chat
· Email
· Galeria

Temat
· Albasoul
· Art
· Chat
· Demokraci
· Elita
· Emigracion
· Feja
· Forum
· Gjuha
· Histori
· Humor
· Internet
· Intimitet
· Kombi
· Kulture
· Kuzhina
· Lajme
· Letersi
· Muzika
· Njoftime
· Politike
· Shendeti
· Sport
· Urime

Sherbime
· Rekomandime
· Pyetesori
· Statistikat
· Fjalor
· Arkiva
· Kerko

  Vizitoret e castit?
Kemi 111 vizitor(e) dhe 0 anetar(e) ne faqe ne kete moment.

Ju jeni vizitor anonim. Mund te rregjistroheni ne cast falas duke klikuar ketu


  Perkujtimore
Nje dite si kjo ...


2008
Hasan Moglica
Nė 20 qershor 1915 u nda nga jeta patrioti Hasan Moglica nga Okshtuni i Dibrės, I cili pati marrė pjesė nė tė gjitha betejat e zhvilluara nga Lidhja Shqiptare e Prizrenit; hapi shkollėn e parė shqipe nė fshatin e tij; si dhe ishte delegat nė Kongresin e Manastirit. U vra nga serbėt.

Nexhat Hakiu
Nė 20 qershor 1917 u lind nė Vlore poeti dhe studiuesi Nexhat Hakiu. I pėrket brezit tė shkrimtarėve tė viteve '30; mė pas nė vitet '40 drejtoi Revistėn Letrare. Veprat e tij mė tė mira janė: "Kėngė gjaku", "Fjala ime", "Zėri i fyellit", "Njė lule mbolla" etj. Vdiq nė vitin 1978.

Jozef Vacllav Mysbek
Nė 20 qershor 1848 u lind skulptori i madh ēek Jozef Vacllav Mysbek, njėri nga themeluesit e shkollės sė skulpturės nė vendin e tij, nė veēanti i skulpturės sė kohės sė re, si dhe autor i veprave madhore: pėrmendores sė Jan Zhishkės-heroit kombėtar ēek, Grupit tė figurave tė urės sė madhe Palacki, i godinės sė Teatrit tė Prages etj. Vdiq nė vitin 1992.
Gjuha :: Shqipja standarde vlerė kombėtare
Postuar nga: Albo

Gjuha Dikush qė ka patur rastin tė njihet me shkrimet e mia pėr shqipen standarde, me analizėn kritike tė bėrė prej meje historisė sė formimit tė saj, ndoshta do tė befasohet nga titulli i kėtij shkrimi. Po e vėrteta ėshtė se ky titull ėshtė marrė nga artikulli im i parė kontestues pėr historinė e formimit tė shqipes standarde i botuar nė dhjetor tė vitit 1992.

Prof. Bahri Beci

Pra, edhe pse ne kemi mbajtur e vazhojmė tė mbajmė njė qėndrim kritik ndaj shpjegimeve tė dhėna nga gjuhėsia zyrtare e pasluftės pėr historinė e formimit tė shqipes standarde, si edhe disa praktikave nė kėtė drejtim, e kemi vlerėsuar gjithmonė e do tė vazhdojmė ta vlerėsojmė edhe nė tė ardhmen shqipen standarde si vlerė kombėtare. Dhe shqetėsimi ynė i vėrtetė ka qene dhe mbetet problemi i zhvillimit e pasurimit tė kėsaj vlere kombėtare sot dhe nė tė ardhmen. Po kjo nuk mund tė arrihet pa njohur mė parė historinė e formimit shqipes standarde. Pikėrisht pėr kėtė mendojmė se ka qėne e domosdoshme tė fillohet me analizėn kritike tė shpjegimeve e praktikave tė derisotme me qėllimin e vetėm qė t’i hapet rruga zhvillimit e pasurimit tė saj tė mėtejshėm, gjė qė nuk do tė mund tė arrihej duke u nisur nga shpjegimet e praktikat e deriatėhershme tė gjuhėsisė zyrtare.
Pra, kohė tė reja, shpjegime e vlerėsime tė reja, tė nevojshme pėr tė krijuar hapsirėn e diuhur pėr zhvillimin e pėrparimin e mėtejshėm tė shqipes standarde. Pra, sot, pas kapėrcimit tė qėndrimeve e praktikave tė ngurta tė zbatuara nga gjuhėsia e pasluftės, ėshtė plotėsisht e mundur tė shkohet me tutje pėrpara drejt zhvillimit tė shqipes standarde nė pėrputhje me zhvillimet e sotme kombėtare e ndėrkombėtare nė tė gjitha nivelet. Pėr mua problemi i zhvillimit tė shqipes standarde ėshtė problem i gjithė shqiptarėve kudo qė janė, i tė gjitha institucioneve shqiptare kudo qė janė, qofshin kėto tė niveleve arsimore e kulturore, akademike a thjeshtė zyrtare. Sigurisht secili nė mėnyrėn e tij dhe nė masėn e detyrave e pėrgjegjėsive tė tij. Pra, problemi gjuhėsor shqiptar ėshtė problem i pėrmasave e niveleve tė mėdha dhe si i tillė ai mund tė zgjidhet vėtėm me pjesėmarrjen a pėrfshirjen e tė gjithėve. Mirėpo, nė tė vėrtetė, duke gjykuar nga veprimtarit konkrete tė kėtyre viteve tė fundit del se kjo pėrmasė e kėtij problemi nuk njihet ose nuk mirret nė konsiderat. Disa « gjuhėtarė », duke mbiēmuar « rolin » e tyre nė kėto zhvillime, kanė vazhduar tė ndjekin, metodėn e pėrjashtimit ose tė monopolizimit tė problemit. Ata dhe tė tjerė, duke keqpėrdoruar besimin e shqiptarėve tek institucionet, nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr, e kanė penguar procesin e zhvillimit tė shqipes standarde. Dhe kjo ėshtė e kuptueshme kur me pikėpamje, qėndrime praktika tė vjetra synohet tė zgjidhen probleme tė reja shumė mė tė ndėrlikuara se ato tė deritanishmet. Ėshtė krijuar hapsirė edhe pėr disa praktika korruptive qė rrezikojnė jo vetėm ta ngadalsojnė procesin e zhvillimit e formimit gjuhėsor tė shqiptarėve po edhe ta kthejnė prapa.
A kemi ne sot njė strategji tė zhvillimit tė shqipes standarde nė veēanti dhe tė formimit gjuhėsor tė shqiptarėve nė pėrgjithėsi ? A kemi ne sot njė projekt tėrėsorė ne nivel vendi e pastaj kombėtar pėr veprimtaritė teorike-shkencore dhe ato praktike nė kėtė fushė ? A e dimė ne sot se ku ėshtė zhvillimit i shqipes standarde nė veēanti dhe tė formimit gjuhėsor i shqiptarėve nė pėrgjithėsi, se ēfarė po bėjmė realisht dhe si po e bėjmė ose se cilat janė tė metat, pengesat ose vėshtirėsit qė duhet tė kapėrcehen pėr pėrmirėsimin e formimit gjuhėsorė tė shqiptarėve, a jemi mbledhur kėto vite pėr tė bėrė analizėn kritike tė kėtij procesi apo kemi vazhduar tė mbajmė kumtesa e referate pėr sukseset e arritura pas luftės nė studimet gjuhėsore. Mua mė duket se sot ndodhemi nė njė etapė tė re tė historisė sė kombit tonė, po edhe tė shqipes standarde. Dhe si ēdo etapė e re edhe kjo na vė tė gjithėve para pėrgjegjėsive tė reja, zgjidhja e tė cilave nuk mund tė bėhet mė me teori e metoda tė vjetra dhe duke u mbyllur, po duke u hapur, duke shtuar komunikimin dhe transparencėn nė tė gjitha nivelet, pra, duhet ndryshim edhe nė qėndrimin ndaj shqipes standarde, tė kėsaj pasurije kombėtare tė krijuar e tė trashėguar nga kontributi i brezave qė meriton jo vetėm tė ruhet, po edhe tė zhvillohet e tė ēohet mė tutje, po me me njė politikė gjuhėsore gjithėpėrfshirėse qė ka nė thelbin e vetė bashkėpunimin dhe mirėkuptimin.
Duhet, pra, rishqyrtuar problemi nė tė gjithė kompleksitetin e tij duke u pėrqėndruar, sipas nesh, nė trajtimin e dy problematikave kryesore : 1. ēėshtje teorike e praktike tė zhvillimit tė shqipes standarde; 2. ēėshtje teorike e praktike tė formimit gjuhėsorė tė shqiptarėve.
Nė prolematikėn e parė parė, ndėr tė tjera, themelore janė problemet e standardizimit dhe problemet e zhvillimit e pasurimit tė mėtejsėm tė shqipes standarde; nė problematikėn e dytė themelore janė problemet e formimit gjuhėsorė nė tė gjitha nivelet e shkollimit, problemet e zbatimit me pėrpikmėri tė normės sė shqipes standarde nė tė gjitha nivelet e pėrdorimit tė saj nė teritore tė ndryshme tė botės shqiptare. Pėr kėto duhet tė modernizohen edhe metodat e kėrkimit. Problemet, pra, janė tė shumta dhe shumėdimensionale. Si tė tilla ata nuk zgjidhen as me njė tė rėnė tė sėpatės as nga disa individė « tė shquar ». Kjo ėshtė njė problematikė shumė e gjėrė qė kėrkon vetėdijėsimin dhe angazhimin e tė gjithė institucioneve shkencore e arsimore tė botės shqiptare dhe tė individėve me formim gjuhėsorė tė vetmjaftueshėm pėr ta ēuar pėrpara kėtė proces.


© Albasoul.com 1998-2007
Te gjitha materialet qe serviren ne kete faqe jane origjinale dhe cdo riprodhim i tyre ne cdo forme pa pelqimin tone konsiderohet shkelje ligjore. Jeni te lutur qe te gjithe pa perjashtim te respektoni te drejtat e autorit. Ne respektojme te drejten e autorit dhe per cdo material te huazuar kemi dhene kredite e duhura autorit. Qe te kopjoni materialet tona, duhet te merrni pelqimin e administratorit. Mund te na kontaktoni tek webmaster@albasoul.com.