Miresevini tek Shpirti i Shqiptarit
  Rregjistrohu
 
 
 
 
 
 
 
 

  Thenie-Proverba
Ara me viēa s'lavrohet
--- Populli

  Reklama

  Menuja

Anetaret
· Hyrje
· Llogaria ime
· Mesazhet
· Administrimi
· Dua ndihme
· Largohu

Komuniteti
· Te rejat
· Anetaret
· Donatoret
· Sondazhe
· Temat
· Seksionet
· Kontributi juaj
· Kryelista
· Kryeartikujt
· Foto kompjuteri

Programe
· Muzika
· Letersia
· Historia
· Forum
· Chat
· Email
· Galeria

Temat
· Albasoul
· Art
· Chat
· Demokraci
· Elita
· Emigracion
· Feja
· Forum
· Gjuha
· Histori
· Humor
· Internet
· Intimitet
· Kombi
· Kulture
· Kuzhina
· Lajme
· Letersi
· Muzika
· Njoftime
· Politike
· Shendeti
· Sport
· Urime

Sherbime
· Rekomandime
· Pyetesori
· Statistikat
· Fjalor
· Arkiva
· Kerko

  Vizitoret e castit?
Kemi 142 vizitor(e) dhe 0 anetar(e) ne faqe ne kete moment.

Ju jeni vizitor anonim. Mund te rregjistroheni ne cast falas duke klikuar ketu


  Perkujtimore
Nje dite si kjo ...


2008
Kongresi i Lushnjės
Nė 28 janar 1920 ēeli punimet Kongresi i Lushnjės, nė tė cilin u miratua njė akt kushtetues pėr pavarėsinė e plotė tė shtetit shqiptar; si dhe zgjodh njė kėshillin e lartė prej 4 vetash, qė do tė kryente funksionet e kryetarit tė shtetit dhe njė kėshill kombėtar me 37 veta. Kryeministėr u zgjodh Sulejman Delvina.

Ismail Kadare
Nė 28 janar 1936 lindi nė Gjirokastėr shkrimtari ynė i madh Ismail Kadare, mjeshtri i prozės sė gjatė, autor i veprave-kryevepra: "Gjenerali i ushtrisė sė vdekur", "Ura me tri harqe","Koncert nė fund tė dimrit", " Ėndėrr mashtruese","Dimri i madh", "Pesha e kryqit", "Spiritus", etj.

Xhovani Boreli
Nė 28 janar 1608 lindi shkencėtari italian Xhovani Boreli, shpikėsi i Heliostatit, i cili u shqua pėr punimet nė fushėn e fizikės, astronomisė dhe fiziologjisė.

Blasko Ibanjez
Nė 28 janar 1928 mbylli sytė shkrimtari spanjoll Blasko Ibanjez, njėri nga krijuesit mė tė mirė nė vendin e tij, me njė famė botėrore pėr romanet: "Miku i paftuar", "Maha lakuriqe", "Atdheu" dhe nė veēanti pėr romanin "Kasollja".
Forum :: Ditėt kur masakronte Nebojsha Miniēi nė Pejė
Postuar nga: Skampa

Forum Matthew McAllester, gazetari britanik qė mbuloi luftėn e Kosovės pėr tė pėrditshmen amerikane “Newsday”. Pas pėrfundimit tė luftės botoi librin "Matanė maleve tė tė nėmurve - Lufta brenda Kosovės” pėr luftėn qė preku nė terren.

Gjashtė vjet pas masakrimit tė familjes Bala nė Pejė (pesė fėmijė dhe dy tė rritur) nė Argjentinė ėshtė arrestuar Nebojsha Miniē, njė kriminel serb. Nė librin me titull "Matanė maleve tė tė nėmurve - Lufta brenda Kosovės”, gazetari britanik Matthew Mcallester pėrshkruan hollėsisht krimin e llahtarshėm serb. Me pėlqimin e revistės “Pasqyra”, ku ėshtė botuar fillimisht ky tekst, “Shekulli” nė tri vazhdime sjell ekskluzivisht pėr opinionin e gjerė kapitullin mbi vrasjen e familjes Bala dhe rolin e Miniēit dhe paramilitarėve tė tjerė serbė nė Pejė.

Matthew McAllester, gazetari qė mbuloi luftėn e Kosovės pėr tė pėrditshmen amerikane “Newsday”, dhe qė pas pėrfundimit tė luftės ka botuar njė libėr pėr luftėn qė preku nė terren.

Nė mesin e shumė gazetarėve qė mbuluan luftėn nė Kosovė ishte dhe britaniku Mattheė McAllester, qė punonte pėr “Newsday”, e pėrditshme amerikane. Por lufta nė Kosovė nuk mbeti thjesht nė raportet e pėrditshme tė gazetarit. Dy vjet pas pėrfundimit tė luftės ai botoi librin "Pėrtej maleve tė tė nėmunve – Lufta brenda Kosovės". Atėherė kur NATO-ja sulmonte caqet serbe, UĒK-ja luftonte nė tokė, paraushtarakėt dhe njėsitet serbe masakronin civilė. Historia qė ai sjell, ėshtė historia e zakonshme e njė familjeje shqiptare nė Pejė qė ėshtė pėrpjekur tė mbijetojė nė kohėn e aparteidit, qė u pėrpoq tė mbijetonte gjatė sulmeve ajrore tė NATO-s dhe qė nė momentin e fundit kur sulmet ajrore pėrfunduan dhe NATO-ja vetėm kishte mbėrritur nė Prishtinė, paraushtarakėt e Miniqit vrasin pesė nga shtatė fėmijėt e familjes Bala, njėherėsh dhe Vjollcė e Musa Balėn, duke lėnė pas vėllain tjetėr, Isa Balėn, bashkėshorten e tij, Halishen, dhe dy fėmijė qė mbijetuan vetėm nė saje tė fatit.

Libri i publicistit McAllister ėshtė historia e njė jete, e njė familjeje qė pavarėsisht kushteve tė vėshtira dhe dhunės, beson se fėmijėt dhe puna i japin kuptim jetės. Natyrisht, kjo nuk mjafton pėr familjen Bala, historia e sė cilės ėshtė historia e njeriut qė kalon nga komunizmi nė aparteid e mė pas nė luftė. McAllester nuk tregon luftėn virtuale, por atė tė vėrtetėn, ku ēdo frymėmarrje mė tepėr ėshtė dhe shenjė fati qė je gjallė apo e kundėrta, shenjė se duhet ta mbash nė shpinė njė fat tė tmerrshėm. Nė vazhdim, nga ky libėr sillet kapitulli "Vrasjet", njė dėshmi mė shumė se tmerret e ndodhura nė Kosovė nuk janė treguar ende.

** ** ** **

Dukej sikur njė betejė e armatosur kishte shpėrthyer nė tė gjithė Pejėn, ndonėse nuk mund tė qe kėshtu. Nė qytet nuk kishte mė armiq ndaj tė cilėve mund tė luftonin serbėt. Halishja ishte e trembur. Serbėt ishin ēmendur krejt. "Duhet tė ketė njė marrėveshje", tha Isai qė kishte dėgjuar lajmet nė televizionin e fqinjit, derisa sateliti i tij nuk punonte mė. "Mos u shqetėso. Ata janė marrosur krejt dhe do tė festojnė edhe humbjet e tyre". Ėshtė e mėrkurė, 9 qershor dhe serbėt kanė humbur dhe njė tjetėr betejė nė Kosovė. Por kėtė radhė, ndryshe nga 1389-a, fundi ėshtė i qartė. Ėshtė njė humbje e pastėr. 610 vjet mė parė beteja nė Fushė-Kosovė kishte shėnuar rrėnimin e Serbisė si njė vend i pavarur, ēfarė bėri qė beteja e famshme tė shihej si humbje. Por kėtė radhė ėshtė mundur. Nuk ka keqkuptime, se marrėveshja qė Millosheviēi do tė nėnshkruajė me NATO-n ėshtė humbje dhe nė dallim nga 1389-a, shumica e serbėve tė Kosovės nuk po rrinė tė kundrojnė si do tė ecin gjėrat pas konfliktit. Ndonėse pala e tij - NATO-ja dhe guerilėt e UĒK-sė, kanė fituar - Isai ėshtė i trembur. Ushtarėt e mundur mund t'iu kthehen civilėve pėr t'u hakmarrė. Dhe serbėt e thjeshtė, fqinjėt, qė tashmė duhet tė largohen nga shtėpitė e tyre pa faj, ndoshta nuk do tė jenė aq tė sjellshėm sa kanė qenė nė kėto 11 javė tė bombardimeve. Gjatė natės Isai ulet nė dritare, i shqetėsuar se dikush do tė vijė nė shtėpinė e tyre. Balajt janė ndėr tė paktat familje tė mbetura nė qytet dhe tė gjithė e dinė kėtė. Ata janė njė cak i kollajshėm pėr dikė qė do tė hakmerret. Isai shikon rrugėn dhe heton me kujdes hijet qė lėnė dritat e makinave tė mbushura me veshje, gjėra tė vlefshme dhe fėmijėt. Fillimisht ishin fqinjėt e tij shqiptarė qė ikėn kėshtu, ndėrsa tani ata serbė kanė filluar tė braktisin shtėpitė dhe qytetin. Ka nga ata qė po ikin me traktorė, njėsoj si shqiptarėt, duke u larguar nga fshatrat afėr, pėrmes Pejės, drejt maleve qė tė ēojnė nė Mal tė Zi.

Krimineli kėndon
Duke ndenjur i menduar pranė dritares, njė ditė pasi NATO-ja kishte ndėrprerė bombardimet, Isai pa njė Lada Niva tė forcave policore tė kamufluar nė ngjyrė blu dhe tė purpurt. Ai e dinte se ajo i takonte Nebojsha Miniqit. E kishte parė tė kalonte gjatė kėtyre javėve nėpėr rrugė dhe lutej tė mos i vinte re se Balajt ishin ende nė qytet. Kishte dėgjuar shumė pėr Miniqin gjatė kėtyre javėve dhe nga tė gjitha ato e dinte se qe mė mirė qė Miniqi tė mos e dinte se ata ishin ende nė shtėpinė e tyre. Niva ėshtė nė krye tė njė kolone prej 15 makinash qė ecnin ngadalė, kur hynė nė rrugėn Dushan- Mugosha dhe kaluan para shtėpisė sė Isait. Makinat e tjera janė tė zeza, derisa banda e Miniqit thirret Munje apo Rrufeja. Isai i sheh dhe mendon: "Ata kanė armė tė luftojnė me gjysmėn e Evropės". Rada, e dashura e Miniqit, njė refugjate serbe e Bosnjės, qėndron e ulur nė vendin e pasagjerit, pranė Miniqit, qė mban njė megafon nė dorė derisa ecėn ngadalė nė rrugėt e Pejės. "Vėllezėr serbė, mos e lini Kosovėn! Kosova ėshtė e jona! Mos e lėshoni Kosovėn!"- thėrriste Miniqi nėpėr rrugė. Mė pas ai fillon tė kėndojė kėngė popullore serbe, nga ato qė flasin pėr krenarinė serbe dhe fitoren. Mė pas makinat e tjera kanė pankarta ku shkruhet "Serbia e Kosova janė tonat". Parada e makinave kalon shtėpinė e Isait dhe drejtohet nė pjesėt e tjera tė qytetit, derisa zėri bėhet gjithmonė e mė i largėt, kurse autokolona i bie qytetit dy herė radhazi.

"Ai ishte i dėshpėruar dhe donte tė riorganizonte njerėzit e tij dhe tė bashkohej me ata qė kishin mbetur nga ushtria, policia dhe grupet e tjera paraushtarake qė ishin tė gatshėm tė qėndronin dhe tė prisnin ardhjen e italianėve nė qytet", kujton njė ushtar serb me pseudonimin "Gjorgje", qė e kishte njohur Miniqin gjatė luftės dhe kishte bashkėpunuar ngushtė me Munje. "Ishte parashikuar qė ata tė qėndronin dhe tė mbronin serbėt e mbetur, tė gatshėm pėr tė qėndruar. Njėherėsh tė mbronin qytetin nga UĒK-ja, derisa nuk kishin ardhur italianėt. Nuk e di sesa ishin, pasi vetė jam larguar dy ditė para fundit", - tregon Gjorgje.
Tė premten Isai shikonte civilėt serbė, jo larg lagjes sė tij, qė kishin injoruar thirrjet e Miniqit dhe largoheshin kėtė radhė me shumicė. Makinat e tyre kaluan para shtėpisė sė Isait nė drejtim tė Malit tė Zi. Vetėm pak njerėz kishin mbetur: pak ishin shqiptarėt qė qėndruan dhe mbijetuan, tashmė janė pak civilė serbė qė janė tė gatshėm tė qėndrojnė, duke rrezikuar ardhjen e UĒK-sė dhe NATO-s, pėr hir tė shtėpive tė tyre. Tė shtunėn nė mbrėmje Peja ishte mė e qetė, krahasuar me ditėt e fundit. Rryma ishte ndėrprerė qė nė drekė, kėshtu qė Balajt u bėnė gati pėr shtrat mė herėt se zakonisht. Musai e kaloi paraditen te Riza. Ai kishte marrė dy litra raki me vete dhe pas disa orėsh, kur ishte larguar, kishte mbetur vetėm njė litėr. Tani ai ėshtė disi i pirė dhe qėndron i ulur duke pirė cigaret njėra pas tjetrės. Halishje po ngroh fasule nė njė ngrohėse tė vogėl gazi. Nuk ka mė kuptim tė qėndrohet mė gjatė nė errėsirė derisa fėmijėt po bėhen edhe mė shume grindavecė. Ata po e ndiejnė se koha e ēlirimit pėr ta ėshtė afėr, pas tre muajsh qė kanė qėndruar mbyllur. Dje Halishja kishte bėrė petulla nė oborr. Fėmijėt, pasi i kishin ngrėnė petullat me sheqer, i kishin puthur duart Halishes. Ishte njė ndjesi feste. Edhe sonte fėmijėt ndieheshin njėsoj, por Isai kishte ankth. Halishja dhe Vjollca i veshėn fėmijėve pizhamet qė t'i ēonin nė shtrat menjėherė pas darkės me fasule. Isa po ndihmonte duke shtruar pėrdhe nė dhomėn e ndenjies pėr familjen e tij dhe nė dhomėn ngjitur pėr familjen e Musait. Nesėr, kishte njoftuar televizori, trupat e NATO-s do tė arrinin dhe nė Kosovėn perėndimore.

Kėrcėnime me dhunim
Miku i vjetėr i Isait, Ramė Gashi, po mbante cigaren nė gishtat e hollė tashmė nė ngjyrė kafe dhe tymoste nė errėsirėn e natės. Ora sapo ka kaluar tetė dhe ėshtė shumė errėsirė. Rama rri uluar nė karrige nė oborrin e shtėpisė sė tij tė mbyllur me dyer tė larta hekuri, qė gjendet nė krye tė rrugės Kozmonauti. Derisa thithte cigaren, mendonte se si ia kishte dalė familja e tij tė mbijetonte nė Pejė. Vetėm njė grusht njerėzish kanė qėndruar dhe kanė mundur tė mbeten gjallė nė Pejė. Familja e tij ishte nė mesin e 10 mijė njerėzve qė u dėrguan nė stadiumin e basketbollit dhe qė tė nesėrmen i thanė tė kthehen nė shtėpi. Pėrveē kėsaj ata u pėrpoqėn dhe dy herė tė tjera, por ēdo herė i kthyen mbrapsht. Policia ushtarake dhe paraushtarakėt serbė e dinin qė familja e tij ishte nė qytet. Rama madje ishte me Isanė nė gjykatė ditėn e gjyqit tė Musait. Ai i mbante mend fjalėt e Baēkoviqit.

Nga jashtė dėgjohet zhurma e njė makine dhe mė pas ndalet. Pėr fat tė keq, dėgjohen tė trokitura nė derė. Rama qėndron i heshtur pa bėrė as zhurmėn mė tė vogėl. "Hapeni", dėgjohet njė zė burri qė thėrret nė serbisht. "Hapeni!", Rama sėrish nuk lėviz. Kushdo qė tė jetė ndoshta troket e shkon. Brenda nė shtėpi janė gruaja dhe tetė fėmijėt, mes tė cilėve dhe tri vajza adoleshente, Shpresa, Shqipja dhe Valbona. I kujtohet dita kur filluan bombardimet dhe kėrcėnimet e atij qė dihet se ēfarė nami ka. Ishte njė serb i madh i quajtur Nebojsha Miniq. Njerėzit e tij kishin ardhur nė fillim tė bombardimeve dhe kishin kėrkuar para, duke kėrcėnuar se do tė dhunonin tri bijat e tij, nėse plaku nuk jepte para nė dorė menjėherė. Rama ėshtė 65 vjeē dhe punėt me shėndetin nuk i ka fort mirė. Ka punuar si inxhinier dhe ka dalė nė pension pak vite mė parė. Paratė nuk i ka me shumicė, por atė ditė i dha aq sa mundi njerėzve tė Miniqit. Rama shpreson se kushdoqoftė ai qė po troket nė derė, nuk ėshtė Miniqi, djalli qė ai e njeh se si ėshtė. Sapo kishin dėgjuar tė goditurat nė derė, fėmijėt ishin mbledhur te dritaret, shihnin oborrin dhe kishin ngulur sytė nga porta e hekurt e shtėpisė. Ai filloi tė dėgjonte njerėzit qė ngjiteshin nė muret e shtėpisė dhe mė pas ja ku janė dorezat e zeza pa gishta, derisa njė xhip kaki rrafshoi muret e derės dhe hyri nė oborr. Rama e dinte se tashmė nuk mund tė bėnte asgjė. Mė pas njė fytyrė e vizatuar me viza tė zeza shfaqet. "Hapeni derėn ju tė q… nėne", thėrriste fytyra e vizatuar.

Fytyra tė vizatuara
"Oh, tungjatjeta, prit vetėm njė minutė se po vij ta hap derėn", - thirri Rama me zė mikpritės. Hapi derėn ku po rrinin Miniqi dhe njerėzit e tij. Ishin gjithsej rreth 30 veta, tė gjithė nė tesha kamuflazhi, tė gjithė me fytyra tė vizatuara me viza tė zeza dhe pa shenja identifikuese. Kishin ardhur nė gjashtė xhipa tė mėdhenj. Njė nga njerėzit e Miniqit i vuri armėn nė fyt Ramės dhe shkuan nga dhoma e ndenjies. Fėmijėt filluan tė bėrtasin. Rreth nėntė prej njerėzve tė Miniqit ishin brenda nė shtėpi. "Mbylleni gojėn", iu kėrcėnua njė nga burrat, duke ia drejtuar armėn fėmijėve. Miniqi u ul nė kaluēin trengjyrėsh, tė trėndafiltė, tė zi e blu nė dhomėn e ndenjies, qė ishte pėrballė me derėn e hyrjes dhe fuste gishtat nė flokėt e zinj tė prerė shkurt. Dy nga njerėzit e tij erdhėn nė dhomėn e ndenjies derisa ai nga aty ku ishte, mund tė jepte urdhra edhe atyre qė ishin ende nė oborr tė shtėpisė. Miniqi kishte radiolidhje nga ku dėgjohej njė tjetėr zė burri, nga i cili dukej se Miniqi merrte urdhra. Njėherėsh ai bisedonte me familjen e Ramės. Ai dukej tė ishte nė njė gjendje tė paparashikueshme, ku sa kėrcėnonte me vrasje, nė minutėn tjetėr pėrpiqej tė fitonte simpatinė e njerėzve tė shtėpisė. "Kėto janė kohė tė vėshtira", tha Miniqi, ndėrsa djersiste nėn uniformėn e policisė. Nė dhomėn e ndenjies ishte ngrohtė, pasi aty qe dhe nxehėsja e bardhė. "Janė kohė tė vėshtira. E di qė do tė vritem, por sonte do tė pėrpiqem tė shpėtoj jetėt tuaja".

Ata e dinė pseudonimin e tij, Mrtvi (vdekja). Sonte vdekja kishte dhe dy kryqe rreth qafės, njė prej ari dhe njė prej druri. Njerėzit e Nebojsha Miniqit as qeshnin dhe as bėnin shaka. Pėr njė kohė tė gjatė ata qėndruan nė heshtje, e natyrisht prisnin urdhra nga zėri nė radiolidhje. Herė pas here Miniqi thoshte ndonjė fjalė, si pėr tė shpjeguar vetveten. Fytyra e zeshkėt e Miniqit dukej e lodhur dhe frymėmarrja i vinte era raki. Rama dhe fėmijėt i kishin parė tatuazhet e Miniqit mė parė dhe disa prej tyre mund t'i shihnin sėrish. Ja ku ishte sėpata, shkurtesa JNA e veteranėve tė ushtrisė, njė kobėr nė shpatulla qė niste poshtė nė shpinė, katėr S-tė cirilike tė sloganit serb dhe njė thikė. Por ėshtė dhe njė thikė tjetėr, por prej vėrteti, qė varej nė brez sė bashku me revolen nė xhepin e bluzės sė gjelbėr. Ata e dinė pseudonimin e tij, Mrtvi. Sonte vdekja kishte dhe dy kryqe rreth qafės, njė prej ari dhe njė prej druri. Njerėzit e Miniqit as qeshnin dhe as bėnin shaka. Pėr njė kohė tė gjatė ata qėndruan nė heshtje, e natyrisht prisnin urdhra nga zėri nė radiolidhje. Herė pas here Miniqi thoshte ndonjė fjalė si pėr tė shpjeguar vetveten.

"Ne jemi luftėtarė", i tha ai familjes dhe shton se "asnjėri nga ne nuk do tė ikė prej kėtej deri sa tė vdesė dhe i fundit prej nesh. NATO-ja kurrė nuk do tė vijė kėtu sa tė jemi ne gjallė". Mė vonė ai shpjegon se "sonte mė nė fund po pastrojmė qendrėn e qytetit". Kaloi njė orė, ndoshta dhe njė orė e gjysmė derisa Miniqi dha njė urdhėr. "Joska, merre atė dhe le tė tė tregojė shtėpinė", - i tha ai njėrit prej njerėzve tė tij qė Rama e dinte se quhej Dalibor Banjac, por qė njihej ndryshe si Joska. Banjac ka flokė tė shkurtra tė verdha dhe ėshtė rreth tridhjetė vjeē. "Ti e di se ē'duhet tė bėsh". Rama ngrihet i tmerruar dhe drejtohet nga Joska dhe dy burra, njė nga tė cilėt ėshtė i gjatė e me mjekėr tė zezė. Ata e vunė Ramėn nė ndenjėsen e pasme tė makinės sė zezė qė priste pėrjashta. Rama e ndien se aty ku u ul, pantallonat e tij u lagėn. Vė dorėn tė shohė se ēfarė ėshtė dhe kur e ngre para syve, dora ėshtė e mbuluar nė gjak. Ai i drejton ata drejt shtėpisė sė mikut tė tij, Isa Bala, kasapit. Nė shtėpinė e Isait, Joska dhe paramilitari me mjekėr shkojnė nė derėn kryesore, ndėrsa i treti qėndroi jashtė me Ramėn.

Njė zė nė serbisht
Agoni duhet tė lodhet pak para se ta zėrė gjumi. Ai ėshtė nė atė gjendje superaktive pėrpara se lodhja ta kaplojė dhe ta kthejė, si nė filmat me kartona, nė gjumė tė pandėrprerė. Kėshtu qė Isai e merr nė qafė dhe ecin sė bashku pėrreth shtėpisė. "Babė, dua tė shkoj nė shkollė", - thėrret ai, ndėrsa i grah shpatullave tė gjera. "Patjetėr do tė shkosh", - thotė Isai.
- A mundem me pas ēantė shkolle?
- Po, kam me tė ble njė ēantė shkolle prej ari.
"Unė do tė kem ēantė shkolle prej ari", - thėrriste Agoni nė mes tė tė qeshurave.
- Pse nuk do tė na blesh dhe ne ēanta shkolle tė arta?- pyet njė nga fėmijėt e Isait, qė shikonte ndėrsa i ati kalėronte nė shpinė Agonin.
- Unė do t'u blej ēanta diamanti krejtve, - hidhet Halishja dhe e gjithė familja ėshtė e lumtur.
Goditjet vijnė nga poshtė prej portės kryesore. Ėshtė nėntė e gjysmė e mbrėmjes. Njerėzit nuk vijnė pėr vizitė nė kėtė kohė, veēanėrisht kur nuk ka rrymė. Dėgjohet njė zė burri nė serbisht. Isai ul Agonin pėrdhe. "Hapeni derėn. Hapeni derėn, o shk….. Do t'ua u shkėrdhej zotin tuaj. Hapeni kėtė derė".

Nuk kishte asnjė nevojė tė liheshin jashtė, ndaj Isai nxitoi shkallėve me ēelėsa nė dorė. Dhe ndėrsa bėhej gati tė fuste ēelėsin nė portė, ēelėsi i bie nga dora. Mungesa e rrymės ka krijuar errėsirė tė plotė. Me tė futur ēelėsin, nis ta rrotullojė. Dardania del nė krye tė shkallėve.
- Ē’ka do tė na bėjnė? Ēfarė do tė bėjnė ata me ne, babė?
- Shko brenda, loēka ime. Mos u shqetėso!
Gishtat e mėdha tė Isait ndiejnė ēelėsin dhe e hap derėn. "Nuk do tė na e hapėsh derėn?" - dėgjon ai njė zė hakėrrues. Pėrballė Isait janė shtatė a tetė burra me kamuflazh tė pajisur me kallashnikovė, pistoleta, thika dhe granata. Njė tjetėr pret pėrjashta nė derėn e njė makine. Tė tjerėt turren drejt shtėpisė dhe Isai nxiton tė ngjisė shkallėt me ngut, ndėrsa burrat bėrtasin pas tij. Ndonėse errėsirė, Isai mund tė thoshte me siguri se nuk njihte asnjė prej tyre. Isai ėshtė nė krye tė shkallėve, kur ndalet dhe u thotė tė sapoardhurve: "Merreni orėn time", - tha Isai, thua se kjo do t'i kthente ata pas.
- Mbaje orėn dhe tė gjithė tė mblidhen nė dhomėn e ndenjies dhe qėndroni atje. Tani menjėherė!
Familja Bala i bindet urdhrit dhe tė gjithė nė rresht ulen nė kauēin e lakuar qė shtrihet nė murin qendror dhe pėrfundon nė dhomėn e ndenjies. "Ju jeni Musa dhe Isa Bala?" - pyet njė nga burrat. "Po. Mos na vrisni, kemi fėmijė tė vegjėl", - ia ktheu Isai.

“Ku i keni paratė?”
"Ata nuk do tė na vrasin, hė", siguron Hajriu tė atin. "Ata nuk do tė na vrasin se ne jemi vetėm fėmijė". Burrat kanė kapelė tė zeza dhe janė tė armatosur rėndė. Njė nga burrat nė dhomėn e ndenjies ėshtė Joska, por pėr momentin familja nuk e di se kush ėshtė ai. Tjetri ėshtė i gjatė dhe me mjekėr tė zezė. Ata i vėnė flakėn njė jastėku me shkrepėse dhe e vėnė nė mes tė dhomės pėr t'u parė fytyrat anėtarėve tė familjes, t'u hedhin njė sy pengjeve tė tyre dhe ndoshta tė sigurohen se janė nė familjen e duhur. "Ku i keni paratė?" - pyesin ata Isain dhe Musanė. Isai ngrihet dhe shkon drejt njė dhome tė pasme tė shtėpisė nga ku nxjerr tri mijė marka.
"Ejani me mua!" - i thotė Joska Isait dhe Musait. "Tė tjerėt tė rrinė ulur! Pėrjashta ėshtė njė tjetėr paraushtarak me Ramė Gashin. Njė burrė qėndron tė shohė shtėpinė, por tė tjerėt marrin makinėn e zezė dhe i bien shkurt te rruga Dushan Mugosha, kalojnė pėrmes rrugės Ushtria Popullore Jugosllave dhe rrotullohen te qoshja, nga ku shtėpia e Ramės ėshtė e para nė tė djathtė. Nebojsha Miniqi po priste kur ata erdhėn. Isai e njohu atė menjėherė. Miniq. Mrtvi. Vdekja. Ėshtė ai qė ka blerė suxhuk nė shitoren e tij, qė banon jo larg prej aty, ishte po ai qė ngiste njė Lada Niva njė ditė mė parė, duke u bėrė thirrje nėpėr rrugė bashkėqytetarėve tė tij serbė qė tė qėndronin. Duket qartė se ai ėshtė nė krye tė njerėzve qė janė mbledhur te shtėpia e Ramės. Dhe duket se ai di shumėēka pėr Isanė dhe familjen e tij. Joska i jep Miniqit paratė.
-"Tre, mirė",- thotė Miniqi.
-"Po".
-"Jo. Aty ka shumė mė tepėr. Nxirrini jashtė, thyejini nga njė kėmbė dhe do tė vijnė me shumė mė tepėr para se kaq. Do t'ua vrasim fėmijėt, nėse nuk na japin paratė!" Ai i thotė kėto fjalė i shkujdesur dhe njėherėsh nxjerr revolen, duke ia vėnė nė kokė Isait.
- "Kam dhe 4 900 tė tjera", - thotė Isai.
- "Joska, merre atė dhe sill paratė", - thotė Miniqi.
Joska dhe Isa shkojnė sėrish nė shtėpinė e Isait. Rama dhe Musa rrinė me Miniqin nė dhomėn tjetėr tė ndenjies tė shtėpisė sė Ramės, qė ėshtė nė tė majtė tė derės kryesore.
- "A doni kafe? - e pyet Rama Miniqin, siē bėhet me mysafirėt e respektuar.
- "Po plak, e dua njė kafe", - thotė Miniqi.
- "Edhe unė", - thotė Musa.

Tė tre qėndrojnė tė ulur nė heshtje, ndėrsa njė nga bijat e Ramės pėrgatit kafen turke, qė e sjell nė filxhanė tė vegjėl dhe i vendos nga tabakaja nė tryezėn e kafes prej druri. Rama, i dobėt dhe i zbehtė, por i menēur, shpreson se e ka krijuar njė lidhje me Miniqin gjatė kafes. Ai do qė ta bėjė Miniqin tė ndiehet si mik, me gjithė mirėsjelljen e Ballkanit qė e kėrkon ky rol. Nėse ju hyni nė shtėpinė e njė shqiptari, padyshim ai ju mbron me jetėn e vet.
- Dėgjo, a do tė ma kursesh jetėn, sepse kam shumė fėmijė? - pyet Rama.
- Do tė jetė shumė e vėshtirė pėr ta shpėtuar jetėn, por sonte do tė pėrpiqem,- thotė Miniqi. "Por pas natės sė sotme do tė jetė shumė e vėshtirė tė tė shpėtoj jetėn, pasi dhe unė kam urdhrat e mia".
Rama nuk e kupton krejt se ēfarė do tė thotė kjo, por nuk e shtyn mė tutje, duke besuar se e ka njė grimė vullneti tė mirė nga Miniqi. Rama beson se Miniqi ėshtė paramilitari i dytė mė i fuqishėm tani nė Pejė dhe nėse ai thotė se dikush duhet tė vdesė, ai do vdesė. Duket sikur familja Gashi ka dhe njė ditė mė shumė jetė falė mėshirės sė Miniqit. Nė kėtė kohė nė shtėpinė te rruga Dushan Mugosha, Isa merr 4 900 markat e fshehura dhe ia jep Joskės.
- Sa para tė tjera ke? - pyet Joska.
- Kjo ėshtė e gjitha, 4 900 marka, - pėrgjigjet Isai.
- A je i sigurt?
Isa mendon se Joska do tė mbajė njė pjesė pėr vete, pa i treguar Miniqit.
- Jam i sigurtė.
Joska e beson Isanė. "OK-ej, shkojmė", - thotė ai. Nė shtėpinė e Ramės Miniqi merr 4 900 markat dhe duket i bindur se nuk ka para tė tjera nė shtėpinė e Isait.
- Ktheje ku e more, - thotė Miniqi, duke drejtuar dorėn nga Isai.
- Po mua? - pyet Musa.

Miniqi qesh: "Ty do tė tė mbajmė" - ia kthen. Joska dhe Isa kthehen nė shtėpinė e Isait. Musa mbeti dhe duket se e ka mbėrthyer paniku. "Merreni kėtė", i thotė Miniqi dy nga njerėzve tė tij pėr Musanė dhe Rama dėgjon zhurmėn e makinės qė mori Musanė. Nė rrugėn Dushan Mugosha, Isa dhe Joska ngjisin shkallėt e shtėpisė dhe u bashkohen anėtarėve tė tjerė tė familjes dhe paramilitarėve me mjekra. Isa ulet bri tė preferuarit tė tij, Agonit, dhe i pėrkėdhel qafėn e hollė.
- Po tė kisha njė pushkė, i kisha vrarė ata, - i pėshpėrit tė atit nė vesh Agoni. Isa e pėrqafon djalin e tij tė vogėl. Joska shikon nga Vjollca dhe me veprime i thotė asaj, duke i drejtuar pushkėn, "Ngrihu". Dhe Vjollca ngrihet.

"Mbylle gojėn ose ju vramė"
Njeriu me mjekėr nė dhomėn e ndenjies mbikėqyr me armė anėtarėt e familjes, derisa Joska e ēon Vjollcėn nė dhomėn e pasme, pėrbri me dhomėn ku gjendet e shtrirė Mahia. Plaka e paralizuar dėgjon ngashėrimat e nuses sė djalit, derisa e gjithė shtėpia bie nė heshtje. Pas pak minutash hapet dera e dhomės ku ishte Vjollca dhe ajo del prej andej me flokė tė shprishur dhe e heshtur.

- Ēfarė tė bėri?- e pyet Isai.
- Asgjė,- thotė ajo ndėrsa dhunuesi e kthen atė sėrish nė kauē.
Njeriu me mjekėr rrotullohet tek Isai dhe i vė pushkėn nė kokė si ndėshkim pėr pyetjen. "Babė, Babė", thėrret njė nga fėmijėt e Isait. "Mbylle gojėn ose ju vramė", hakėrrohet burri. Ndėrsa ecin drejt kauēit, Joska kėrkon nga Vjollca t'i japė krejt bizhutė, pėrfshi unazat, qaforen, byrzylykun. Ajo heq tė gjithė arin dhe ia jep paramilitarit. Vjollca ndihet e turpėruar. Burri me mjekėr sapo e kishte detyruar tė bėnte gjithēka me tė, ndėrsa pjesa tjetėr e familjes gjendej nė dhomėn e ndenjies e kėrcėnuar me pushkė, kurse vjehrra e dėgjonte. Ēdo anėtar i familjes qė ishte nė njė moshė qė kuptonte, e dinte se Vjollacėn sapo e kishin dhunuar, ndėrsa mė tė vegjėlit e kishin kuptuar se mamit apo teta Vjollcės, burri me mjekėr i kishte bėrė diēka tė keqe. Ėshtė fat qė burri i saj, i cili tani mund tė ishte i vdekur, nuk ishte aty. Ndoshta ai kurrė nuk do ta merrte vesh.
Vjollca po vuante turpin e saj dhe pėr pak minuta ndėrsa po ulej nė kauē, kurse dy burrat bėnė gati kallashnikovat dhe pyetėn: "A janė tė gjithė kėtu?"
- Po, - tha Isai, - Tė gjithė kėtu jemi!

Pa asnjė fjalė shtesė ata ngrehėn armėt dhe i bėnė gati pėr t'i shkrepur AK-47. Ata qėlluan sė pari fėmijėt. Halishja bėri atė qė do tė bėnte ēdo nėnė. U hodh mbi fėmijėt, duke u pėrpjekur qė plumbat tė binin mbi tė. Ndėrsa ajo gjendet pėrgjatė kauēit, ata masakrojnė fėmijėt. Plumbat grijnė trupat e tyre, duke hedhur nė tė katėr anėt copa lėkure apo organesh tė brendshme, ndėrsa ata vazhdojnė me breshėritė e tyre. Plumbat kur dalin nga trupat lėnė nė kurriz vrima edhe mė tė mėdha se kur kanė hyrė nė trup. Mė pas plumbat pėrshkojnė kadifen e kauēit pėr t'u pėrplasur nė mur. Disa rikthehen nė dysheme, ndėrsa tė tjerė plumba shpėrndahen andej-kėtej.

Kur filluan breshėritė e plumbave, Vetoni vrapoi dhe brenda sekondit u gjet nė dritaren tip francez qė ēonte drejt ballkonit. Shtyu derėn, kacavirret nga ballkoni dhe mė nė fund hidhet nė oborrin e shtėpisė. Ndonėse i vogėl dhe me eshtra ende tė brishta, dukej se nė ato momente asgjė nuk i bėn pėrshtypje. Madje nuk e vuri re qė kishte vrarė kėmbėn teksa kacavirrej nė hekurat e ballkonit. Pas tij vraponte Isai, qė e pa djalin tė largohej nga kauēi nė drejtim tė ballkonit. Ai mori menjėherė vendimin, se duhej ta mbronte tė birin, pasi tė tjerėt nė dhomė nuk kishin mė asnjė shans tė mbeteshin gjallė. Vetėm Vetoni kishte shpresė tė mbijetonte. Ndonėse peshė e rėndė, ai u hodh nga ballkoni, kapi djalin pėr dore dhe vrapoi rrugėve nėpėr natė. Njė nga burrat me kallashnikovė vazhdonte tė lėshonte breshėri plumbash, por ato nuk arritėn tė preknin as Isain e as Vetonin. Ata arritėn sė pari nė shtėpinė e njė fqinji serb, tė cilėt nga frika nuk i ndihmuan. Isai vrapoi dhe e la Vetonin nė shtėpinė e Rizės pėr t'u kthyer pas pak minutash nė shtėpinė e tij.

Nė kaosin e krijuar nga arratija e Vetonit dhe Isait edhe njė fėmijė tjetėr arriti tė largohej. I pa vėnė re nga burrat e armatosur, Roni i vogėl u hodh nga kauēi dhe vrapoi nė korridorin e shtėpisė. Ai vrapoi pėr atje ku besonte se ishte i sigurt, tek gjyshja e paralizuar. Gjyshja Mahie qėndronte e shtrirė dhe dėgjonte tek vdisnin njerėzit e familjes. Dhe ja dėshpėrimisht nė krahėt e saj u gjend i nipi. Ajo mendoi se ndoshta tani ishte rradha e saj. Megjithatė, mendja i shkoi se mund ta mbronte Ronin me trupin e saj. Kėshtu e mori djalin e vogėl, -fėmija i fundit nga shtatė fėmijėt - dhe e fsheh poshtė kėmbėve tė saj tė pajeta. Ishte hera e parė qė ato kėmbė, pas kaq vitesh, po shėrbenin pėr diēka, dhe kėtė rradhė po shpėtonin njė jetė. Kur burrat e armatosur hynė nė dhomėn e saj thanė se nuk ia vlente tė merreshin me tė, dhe nuk e panė fėmijėn qė rrinte i heshtur i fshehur nėn mbulesa, i bėrė njėsh me trupin e gjyshes. Ndoshta edhe ata e kishin humbur aftėsinė tė numėronin se sa fėmijė mungonin. Ndoshta ua mori mendja se ai mund t’ia kishte marrė vrapit natėn nėpėr rrugė. Ndoshta kishin nė plan tė digjnin shtėpinė e bashkė me tė, gjithēka ishte brenda.
“Nuk e lė mamin”
Dhe kur mbaruan me gjithēka, kur menduan se kishin vrarė gjithė familjen, me pėrjashtim tė plakės sė paralizuar nė dhomėn e pasme, me tė cilėn nuk ia vlente tė merreshin, e ndėrsa i ati dhe biri ishin arratisur nga ballkoni, ata i vunė flakėn disa jastėkėve dhe i lanė ata tė digjeshin. “Shkėrdhatat, e kėrkuan vetė kėtė”,- dėgjoi Halishja tė thoshin teksa dy burrat largoheshin. Hapat e tyre dukeshin tė rėndė tek ecnin nėpėr dyshemenė qė e kishte mbuluar gjaku, i cili po pėrphapej me shpejtėsi ngado. Vendet qė nuk i kishte mbuluar gjaku, dukeshin si ishuj tė rrethuar nga det gjaku. “Kėta qenėr kėrkuan NATO-n”. “I kam dhier mu nė shpirtin shqiptar”, - iu pėrgjigj tjetri. Shiko, le tė hedhim ca granata, kėshtu qė shtėpia tė digjet. Mė mirė tė mos lėmė shenja qė t'i gjejnė tė tjerėt. Burrat u heqin siguresėn dy granatave tė dorės dhe i lėnė nė shkallė, tė cilat duke qenė prej druri do merrnin flakė lehtėsisht. Me shpejtėsi ata u larguan. E shtrirė mbi trupat e fėmijėve, Halishja dėgjoi dy shpėrthime, qė nuk shkaktuan dot zjarr. Ndoshta mjekėroshave nuk u interesonte shumė tė digjnin shtėpinė pasi nuk u kthyen mė pas tė kontrollonin a t'i torturonin sėrish. Ndoshta ishin shumė tė zėnė. Trupat e NATO-s ishin nė Prishtinė dhe brenda njė dite ato do vinin edhe nė Pejė. Ndoshta atyre u duhej tė bėnin bagazhet gati pėr t'u larguar para se tė niseshin nga malet drejt Rozhajės.

Kishin kaluar 30 minuta qė kur paraushtarakėt erdhėn nė shtėpinė e Isait. Ora shėnonte 10 e mbrėmjes. Pesė nga shtatė fėmijėt gjendeshin nė kauē me trupat e copėtuara nga plumbat. Katėr prej tyre kishin vdekur. Nita kish humbur vetėdijen, por ishte ende gjallė. Nėna e saj, Vjollca, edhe ajo kish vdekur. Halishja ishte qėlluar tetė herė, nė krah, nė kraharor nė gjoks. Burrat menduan se ishte e vdekur. Edhe Halishja besonte se shpejt do tė vdiste. Halishja u tėrhoq dhe pa mbi kauē trupat e fėmijėve njėri-mbi tjetrin si dhe Vjollcėn. Zvarritet nėpėr tėrė shtėpinė duke kėrkuar kush kish mbijetuar, por nuk gjeti askėnd. Mahia dhe Roni ishin tė heshtur nė tmerrin e tyre. Kontrollon nė banjė, nė depo, derisa gjaku ishte ngado dhe ajo duke u mbajtur nė mure i leu ato gjithė gjak.Kthehet sėrish nė dhomėn e ndenjes, ku sheh se Nita ishte ende gjallė, por e plagosur rėndė. “Oh loēkė, tani duhet tė shkojmė”, - thotė Halishja. “Duhet me shku nė spital”. “Nuk e lė mamin”,- thotė Nita. “Nuk e lė, jo, ajo do zgjohet shpejt.” Halishja pėrpiqet ta bindė Nitėn, por ajo nuk do tė largohet.

10 minuta pas breshėrive, Isai kthehet nė shtėpi vetėm. Ishte i tmeruar nga ajo qė besonte se do tė gjente nė shtėpi, vrasėsit dhe kufomat e fėmijėve. Brenda nė shtėpi ishin Halishja dhe Nita, dėmet e shkaktuara nga granatat, dhe ajo pishinė e errėt gjaku nė dhomėn e ndenjes. Isai dhe Halishja folėn nxitimthi, pa kuptim, por askush nuk e dėgjonte njėri-tjetrin. Isai pėrpiqej ta merrte Halishen me vete e tė largoheshin nga shtėpia. Ai ishte i tmerruar se ata do ktheheshin sėrish. Tani ishte rradha e Halishes tė mos pranonte t'i linte kufomat vetėm. Fėmijėt e saj kishin vdekur dhe ajo ishte qėlluar aq shumė herė, po humbte aq shumė gjak, saqė padyshim do tė vdiste sė shpejti. Ajo do tė qėndronte me ta.

Breshėri plumbash
Isai u largua tė shihte sėrish Vetonin dhe kur kthehet nuk e gjen Halishen aty. E frikėsuar pėr vdekje se ata do ktheheshin prapė, Halishja ish hedhur nga ballkoni dhe trokiti tek shtėpia e Rizės. Mė vonė nė ditarin e tij, Riza shkruan: “Ia hapa derėn. Mezi qėndronte nė kėmbė. E ndihmova tė hynte brenda dhe pashė se ishte e mbuluar nė gjak. E vendosėm nė qilar si vendi mė i sigurt, kurse ajo na tha se ishte plagosur nė gjoks. Ajo nuk pushonte sė qari e sė rėnkuari pėr fėmijėt, duke thėnė se nuk kishte mė kuptim tė jetonte pa fėmjėt, jeta e saj nuk vlente mė asgjė. Ishte errėsirė e thellė, aq sa nuk mund tė shikonim as se ku ishin plagėt. Edhe fėmija i saj qante. Isai nuk po dukej. Mė vonė e pamė se kishte hemorragji tė madhe, nga e cila dhe mund tė vdiste, por si ta ndihmonim, kur nuk kishim as dhe njė shkrepse tė vetme. Breshėritė e plumbave dėgjoheshin pa pushim dhe nga drejtime tė ndryshme. Tani as mund ta mendonim tė largoheshim nga shtėpia. Si mund ta linim tė plagosurėn vetėm. Ta merrnim me vete ishte e pamundur, pasi ajo nuk mund tė ecte. Nga ana tjetėr nuk e mbanim dot, pasi ishte e rėndė, mbi 100 kile. Kėshtu ia lėmė veten nė dorė fatit.

Ende nė shtėpi, Isai gjen Ronin nė dhomėn e pasme dhe vendosi tė mos e linte tek shtėpia e Rizės, nė mėnyrė qė familja tė kishte mė shumė gjasa t'i mbijetonte sulmeve tė tjera tė paraushtarakėve. Isai e la nėnėn nė dhomėn e saj dhe doli nė rrugė sė bashku me Ronin. Nita nuk pranoi tė largohej nga e ėma dhe mbeti aty e shtrirė nė mesin e tė vdekurve, ndėrsa plagėt i kullonin gjak nė kauēin, ashtu tė zhytur nė gjak. Nė cepin e njė shtėpie tė djegur, vetėm dy dyer larg shtėpisė sė tij, Isai hyn nė rrėnoja dhe gjen njė cep ku ēatia ende mbahej. Aty ndihej era e djegies sė dy muajve mė parė. Kjo ishte njė nga shtėpitė e para tė djegura nė Brezhnik. Nuk dihet se si, por flakėt kishin harruar njė shtrat, nė tė cilin Isai vė Ronin. Djalin e vogėl e zuri gjumi. Isanė nuk e zinte gjumi. Roni u zgjua herė pas here natėn dhe kapej pas Isait, i trembur nga ėndėrrat e kėqija. “Mos ki frike. Fli”, - ia kthente Isa. I ulur mbi mbulesat e shtratit, me kokėn pas murit, Isai shtriu qafėn. Ishte e dhimbshme, e padurueshme, i mbushur me mėri. Kjo ishte hera e parė qė i duhej tė mendonte. Kish parė t'i vriteshin fėmijėt, ndėrsa nuk dinte ku e kishte tė vėllanė. I kujtohej hakėrrimi i Baēkoviēit se do t’ia vriste tė vėllanė me thikė, duke e prerė nė copa.

Riza, pėr atė natė, shkruan nė ditarin e tij: “Halishja rrinte pa bėrė zhurmė, vetėm nuk pushonte duke kėrkuar ndjesė pėr shqetėsimin qė na kishte shkaktuar. Nuk ankohej pėr dhimbjet e veta, vetėm donte tė kthehej nė shtėpi, qė tė mos na dėmtonte ne. Shihja nė tė njė shpirt tė madh e bujar. Breshėritė dėgjoheshin ende. Halishja mė tha se kishte ftohtė kur e pyeta si ndihej. E mbuluam sėrish dhe e vendosėm nė kauē, i kėrkova tė mbahej dhe e kėshillova tė mos lėvizte shumė qė tė kufizonte humbjen e gjakut. Isai ende nuk kishte ardhur. Druheshim se e kishin vrarė dhe atė”. Rreth orės 5 tė mėngjesit, Isa zgjon Ronin dhe ata ecėn nė rrugė drejt qendrės sė policisė. Riza kryqėzohet me ta dhe u ndje i lumtur qė ishin gjallė. “Pas gjysmė ore vjen Isai me djalin e Musės”, - shkruan Riza. “Ai tha se kishte qenė nė qendėr dhe kishte kėrkuar ndihmėn spitalore pėr Halishten dhe Nitėn. Ata i kishin premtur se urgjenca do tė vinte”.

Isai gjeti njė polic serb qė e njihte, me emrin Kaplan, e qė ra dakord t'i ēonte Halishen dhe Nitėn nė spital. Isa trembej nga Kaplani. Ai e pyeti se kush e kishte bėrė kėtė. “Miniq dhe njerėzit e tij”, i tha Isa. “Mė vjen keq. Kjo nuk ėshtė nė rregull”, tha Kaplan. Ai po i ēonte ata nė spitalin qė gjendej nė pjesėn perėndimore tė qytetit, nė rrugėn qė tė ēonte nga Patriakana dhe gryka e Rugovės. Halishja dhe Nita qėndronin afėr njėra-tjetrės, e megjithėse kishin kaluar 12 orė, ende u rridhte gjak. Ato ishin tepėr tė kėputura. “Faleminderit Zotit ti ke shpėtuar”, - i pėshpėrit Nita Halishes. “Ti do kujdesesh pėr mua njėsoj si mami, apo jo?” “Po, loēkė.” Halishja ndjeu pėrqafimin e butė tė Nitės.

Macet lėpijnė gjakun
Kur arritėn nė spital Halishja dhe Nita u rrethuan nga njė numėr motrash medicionale shqiptare qė kishin mbetur. Ato i ēuan menjėherė tek kirurgjia, ku nė shėrbim ishte njė mjek serb. Quhej Jovica Marinkoviē. Nė Pejė nuk kishin mbetur mjekė shqiptarė. Marinkoviē ishte mjek ushtarak, me uniformė. Pa gruan dhe vajzėn e vogėl dhe iu drejtua Isait: “Duhet t'u japim gjak menjėherė”. Mjeku pyet pėr grupin e gjakut tė Halishes dhe Nitės. “Sa anėtarė tė familjes tė kanė vrarė?”- pyet doktori Isėn. “Pesė, kurse vėllai ėshtė zhdukur”, - thotė Isa. Marinkoviēi bėri kryq dhe pyeti: “Si mund ta bėnin njė gjė tė tillė? Si? Shiko unė do pėrpiqem t'i shpėtoj. Mos ki frikė se jam serb. Do tė bėj gjithēka mundem”. Isa u largua nga spitali pasi la atje gruan dhe mbesėn. Kishte njė energji brenda tij. Ai nuk mund ta pėrballonte idenė se macet mund tė lėpinin gjakun dhe trupat e familjes sė tij, apo se ato mund tė merrnin erė nė tė nxehtėn e qershorit. Ai nxitoi drejt shtėpisė dhe gjeti qese plastike, i vuri ata nė katin nėntokė, ku ishte freksėt e ku fėmijėt rrinin gjatė bombardimeve. Riza ndenji me Isanė dhe e ndihmoi. Njė nga njė ata i morėn trupat nga dhoma e ndenjes nėpėr shkallė dhe i sollėn poshtė, duke i shtrirė nė plastikė. Riza u ndje i pafuqishėm kur pa se njė pjesė e kokės sė Dardanes ishte shkėputur nga breshėritė. Teksa Isa e ngre nė krah kufomėn e Dardanes, pjesė nga truri dhe kafka bien nė dysheme. Isait iu desh tė mblidhte me dorė trurin e sė bijės. Edhe njė pjesė e kokės sė Agronit tė vogėl nuk ishte nė vend. Kur i solli tė gjithė nė katin nėntokė, ai i mbylli plastikat dhe u sigurua se tani asnjė kafshė nuk do ushqehej me trupat e fėmijėve tė tij. ... Nė spital Marinkoviēi operoi sė pari Nitėn, gjendja e sė cilės ishte mė e rėndė. Ajo vdiq gjatė operacionit. Pesė nga shtatė fėmijėt, tani kishin vdekur. Mė pas ai i shpėton jetėn Halishes. Nė dhomėn e operacionit, ai i tregon asaj se ishte qėlluar tetė herė, gjashtė herė nė trup dhe dy herė nė krah dhe se ishte me fat tė mbijetonte pas kaq orėsh duke humbur gjak. Ai i thotė se ajo duhej tė qėndronte nė sital pėr dy muaj e tė pushonte, duke i shprehur keqardhjen pėr vdekjen e fėmijėve. Ai mė pas i tregon se Nita vdiq.


Shekulli 03_05-06-2005



© Albasoul.com 1998-2007
Te gjitha materialet qe serviren ne kete faqe jane origjinale dhe cdo riprodhim i tyre ne cdo forme pa pelqimin tone konsiderohet shkelje ligjore. Jeni te lutur qe te gjithe pa perjashtim te respektoni te drejtat e autorit. Ne respektojme te drejten e autorit dhe per cdo material te huazuar kemi dhene kredite e duhura autorit. Qe te kopjoni materialet tona, duhet te merrni pelqimin e administratorit. Mund te na kontaktoni tek webmaster@albasoul.com.