Miresevini tek Shpirti i Shqiptarit
  Rregjistrohu
 
 
 
 
 
 
 
 

  Thenie-Proverba
Egoizmi eshte ligji i perpspektives se ndjenjes, simbas se cilit gjerat me te aferta jane me te medha e me te renda kurse ato qe largohen zvogelohen ne peshe edhe ne madhesi.
--- Nietzsche

  Reklama

  Menuja

Anetaret
· Hyrje
· Llogaria ime
· Mesazhet
· Administrimi
· Dua ndihme
· Largohu

Komuniteti
· Te rejat
· Anetaret
· Donatoret
· Sondazhe
· Temat
· Seksionet
· Kontributi juaj
· Kryelista
· Kryeartikujt
· Foto kompjuteri

Programe
· Muzika
· Letersia
· Historia
· Forum
· Chat
· Email
· Galeria

Temat
· Albasoul
· Art
· Chat
· Demokraci
· Elita
· Emigracion
· Feja
· Forum
· Gjuha
· Histori
· Humor
· Internet
· Intimitet
· Kombi
· Kulture
· Kuzhina
· Lajme
· Letersi
· Muzika
· Njoftime
· Politike
· Shendeti
· Sport
· Urime

Sherbime
· Rekomandime
· Pyetesori
· Statistikat
· Fjalor
· Arkiva
· Kerko

  Vizitoret e castit?
Kemi 161 vizitor(e) dhe 0 anetar(e) ne faqe ne kete moment.

Ju jeni vizitor anonim. Mund te rregjistroheni ne cast falas duke klikuar ketu


  Perkujtimore
Nje dite si kjo ...


2008
Tom Kola
Nė 19 prill 1943 u vra gjatw luftimeve me forcat pushtuese nė Domje tė Shkodrės Tom Kola, veprimtar i Luftės Antifashiste, Hero i Popullit.

Assemble of Songs and Dance
Nė 19 prill 1964 u themelua Ansambli i Kėngėve e Valleve tė Kosovės, qė dha mbi 50 koncerte nėpėr botė. Sot quhet Ansambli "Shota".

Paolo Veronese
Nė 19 prill 1588 mbylli sytė piktori i njohur italian Paolo Veroneze, i cili i pėrket Shkollės veneciane tė Artit. Punimet mė tė mira tė tij janė: "Garsia nė shtėpinė e Levit", "Dasma nė kanenė e Galileit", "Kalvari", "Triumfi i Venecias", etj.

Pier Kyri
Nė 19 prill 1906 vdiq Pier Kyri, njėri nga shkencėtarėt mė tė mėdhenj tė kohėrave, qė punoi bashkė me tė shoqen, Mari, zbuluan rrezatimin radioaktiv, si dhe futėn nė fizikė termin e radioaktivitetit. Nė vitin 1903 u nderuan mė ēmimin e madh Nobel.

George Gordon Byron
Nė 19 prill 1824 u nda nga jeta poeti i njohur anglez Xhorxh Gordon Bajron, autor i dramės "Manfredi", "Kaini", i romanit "Don Zhuani", dhe sigurisht i poemės madhore "Ēajld Harold", ndėr vargjet e sė cilės i kushton edhe njė vend Shqipėrisė.
Feja :: Komuniteti Orthodhoks: Gėzuar Ditėn e Ringjalljes sė Krishtit!
Postuar nga: Albo

Feja Nė emėr tė gjithė komunitetit, urojmė tė gjithė besimtarėt orthodhoksė shqiptarė, nė ditėn e festės mė tė madhe tė vitit, Ditėn e Pashkės:

Krishti u ngjall!
Me tė vėrtetė u ngjall!



Kisha Orthodhokse Autoqefale e Shqipėrisė

tė lirė nga frika

† Anastasi
Kryepiskop i Tiranės, Durrėsit dhe i gjithė Shqipėrisė

Klerit dhe popullit shpresėtar Orthodhoks,
Bij tė shtrenjtė mė Zotin,

“Mos kini frikė” (Matth. 28:10)


“Mos kini frikė”, u tha engjėlli i Zotit grave miroprurėse, tė cilat i kishte pushtuar “tmerri dhe habia” para varrit tė zbrazur. “Sepse e di se kėrkoni Jisuin qė u kryqėzua. Nuk ėshtė kėtu, sepse u ngjall, siē pati thėnė” (Matth. 28:6).

Pas pak, vetė Krishti i ngjallur “u tha atyre: Mos kini frikė” (Matth. 28:10). E mė tej, nxėnėsve tė tij tė frikėsuar: “Pėrse jeni tė turbulluar? Dhe pėrse hipin mendime nė zemrat tuaja?” (Lluk. 24:38). Dhe duke u treguar shenjat e kryqėzimit nė duar dhe nė kėmbė, i siguroi me praninė e Tij pėr ngjarjen e mrekullueshme tė Ngjalljes sė Tij.

“Mos kini frikė!”. Mesazhi i Ngjalljes predikon nė mėnyrė diakronike lirinė nga ēdo gjė qė shkakton frikė. Fitorja e Krishtit dėrrmoi zotėrimin e fuqive demoniake, vendosi njė urė mbi ndarjen e madhe qė ekzistonte midis Perėndisė dhe njerėzve dhe rivendosi marrėdhėniet midis tyre. Rėndėsinė ontologjike tė Kryqit dhe Ngjalljes, na e zbuloi me njė mėnyrė unike apostull Pavli. Jisui u bė njeri dhe e pranoi Pėsimin “qė tė prishė me anė tė vdekjes atė qė ka pushtetin e vdekjes, domethėnė djallin, edhe tė shpėtojė tė gjithė ata, tė cilėt pėr frikėn e vdekjes ishin gjithė jetėn e tyre nėn skllavėri” (Hebr. 2:14-15). Krishti i ngjallur ėshtė tashmė fillesa e njerėzimit tė ri, “i parėlinduri prej tė vdekurve, qė tė bėhet ai i parė nė tė gjitha” (Kol. 1:18-22). Me Ngjalljen e Krishtit ka nisur njė formė e re ekzistence pėr njerėzit. Siguria e Ngjalljes, bindja se Atij iu dha “ēdo pushtet nė qiell dhe mbi dhč” (Matth. 28:19) i ēliroi nxėnėsit e Tij nga ēdo lloj frike dhe ankthi. Dhe i transformoi nė predikues tė guximshėm dhe burrėrorė tė jetės sė re nė Krishtin.

“Mos kini frikė!” Nė epokėn tonė janė shumuar frikėrat qė kėrcėnojnė jetėn tonė. Madje, kohėt e fundit janė acaruar edhe pėr shkak tė vuajtjeve qė shkakton kriza ekonomike nė tėrė planetin. Fobi tė reja dhe tė vjetra qarkojnė mendjen tonė dhe na e shtrėngojnė zemrėn. Brenda kėsaj atmosfere tė nderė vjen e kremtja e Ngjalljes qė tė ftojė ēdo besimtar nė njė rrugėtim lirie nga frika:

Nga frika e atyre qė janė armiqtė tanė. Nga frika qė krijon padrejtėsia dhe egėrsia e shoqėrisė sonė. Nga frika e mėkatit shumėformėsh qė depėrton nė qenien tonė dhe na e tjetėrson. Nga frika e dhimbjes, e varfėrisė, e sėmundjes, e vetmisė, e rreziqeve dhe hidhėrimeve qė kėrcėnojnė jetėn tonė. Nga frika e problemeve tė mprehta tė jetės sė pėrditshme. Nga frika e sė panjohurės, e dėshtimit, e pasigurisė pėr tė ardhmen. Kulmi i mesazhit tė Ngjalljes sė Krishtit ėshtė ēlirimi nga frika e vdekjes, e vdekjes sonė dhe e njerėzve tanė tė afėrm, frikė qė na e ndrydh jetėn. E kremtja e Ngjalljes nuk shpall thjesht njė lajm, por na fton tė marrim pjesė nė lirinė qė na fali Krishti.

* * *
Kjo liri, sigurisht mbėshtetet nė besimin. Kisha, duke brohoritur nė mėnyrė dhoksologjike “Krishti u ngjall!”, nuk kėrkon strehė nė argumentime pėr tė imponuar tė vėrtetėn qė predikon. - Sa janė besimtarė! “Tė lumur janė tė gjithė ata qė besojnė...”. Mjafton, sigurisht, qė siē na thotė apostull Pavli “tė qėndrojmė nė besim tė themelosur dhe tė patundur, e tė mos luajmė nga shpresa e Ungjillit” (Kol. 1:23).

Ngjallja e Krishtit e shpėrbėn frikėn, sepse bashkėrendohet me njė fuqi tė mrekullueshme, tė cilėn ftohemi ta ndiejmė nė njė mėnyrė tė veēantė gjatė kėsaj tė kremteje tė tėrėndritshme: “qė tė njohim madhėsinė e pafund tė fuqisė sė tij (tė Perėndisė), (Efes. 1:19). “Kėtė fuqi e tregoi te Krishti kur e ngjalli atė prej sė vdekurish, dhe e vuri tė rrijė nė tė djathtė tė tij nė qielloret, pėrmbi ēdo autoritet e pushtet e fuqi e zotėrim e ēdo emėr qė tė quhet jo vetėm nė kėtė jetė, por edhe nė atė qė vjen” (Efes. 20-21).

Kjo liri nga frika, dhuratė e Ngjalljes, duhet t’i japė formė pozicionimit tė jetės sonė, “sepse ju, vėllezėr, u thirrėt nė liri”. Por duke shtuar njė qartėsim nė kėtė rast: “vetėm mos e pėrdorni lirinė pėr shkak tė mishit, po me anė tė dashurisė, t’i shėrbeni njėri-tjetrit” (Gal. 5:13).

Krishti, qė ėshtė dashuria e personifikuar dhe e mishėruar e Perėndisė, me sakrificėn e Tij mbi Kryq dhe fitoren e Ngjalljes shpalli qartė fuqinė unikale tė dashurisė, qė e ēliron njeriun nga ēdo formė frike. Sa janė tė bashkuar me Atė nė besim dhe dashuri, bėhen tė denjė tė jetojnė tė vėrtetėn qė zbulon Ungjillori Joan: “Frikė nuk ka nė dashuri, por dashuria e pėrsosur e nxjerr jashtė frikėn, sepse frika ka mundim (pėrmban ndėshkim), dhe ai qė ka frikė, nuk ėshtė i pėrsosur nė dashuri” (1 Jn. 4:18).

Vėllezėrit e mi, le tė gėzojmė pra, nė mėnyrė tė veēantė gjatė kėtyre ditėve tė Pashkės, lirinė nga ēdo lloj forme frike, duke e thelluar besimin dhe dashurinė tonė pėr Atė qė mundi vdekjen, Zotin e jetės sonė. Pėr mė tepėr, le t’ua bėjmė tė ditur edhe vėllezėrve tanė tė frikėsuar se “Krishti u ngjall!”.
Me dashurinė e tėrė shpirtit nė Krishtin e Ngjallur,



+ Anastasi
Kryepiskop i Tiranės, Durrėsit dhe i gjithė Shqipėrisė


© Albasoul.com 1998-2007
Te gjitha materialet qe serviren ne kete faqe jane origjinale dhe cdo riprodhim i tyre ne cdo forme pa pelqimin tone konsiderohet shkelje ligjore. Jeni te lutur qe te gjithe pa perjashtim te respektoni te drejtat e autorit. Ne respektojme te drejten e autorit dhe per cdo material te huazuar kemi dhene kredite e duhura autorit. Qe te kopjoni materialet tona, duhet te merrni pelqimin e administratorit. Mund te na kontaktoni tek webmaster@albasoul.com.