Miresevini tek Shpirti i Shqiptarit
  Rregjistrohu
 
 
 
 
 
 
 
 

  Thenie-Proverba
Bukuria dhe menēuria nuk shkojnė bashkė
--- Populli

  Reklama

  Menuja

Anetaret
· Hyrje
· Llogaria ime
· Mesazhet
· Administrimi
· Dua ndihme
· Largohu

Komuniteti
· Te rejat
· Anetaret
· Donatoret
· Sondazhe
· Temat
· Seksionet
· Kontributi juaj
· Kryelista
· Kryeartikujt
· Foto kompjuteri

Programe
· Muzika
· Letersia
· Historia
· Forum
· Chat
· Email
· Galeria

Temat
· Albasoul
· Art
· Chat
· Demokraci
· Elita
· Emigracion
· Feja
· Forum
· Gjuha
· Histori
· Humor
· Internet
· Intimitet
· Kombi
· Kulture
· Kuzhina
· Lajme
· Letersi
· Muzika
· Njoftime
· Politike
· Shendeti
· Sport
· Urime

Sherbime
· Rekomandime
· Pyetesori
· Statistikat
· Fjalor
· Arkiva
· Kerko

  Vizitoret e castit?
Kemi 133 vizitor(e) dhe 0 anetar(e) ne faqe ne kete moment.

Ju jeni vizitor anonim. Mund te rregjistroheni ne cast falas duke klikuar ketu


  Perkujtimore
Nje dite si kjo ...


2008
Tom Kola
Nė 19 prill 1943 u vra gjatw luftimeve me forcat pushtuese nė Domje tė Shkodrės Tom Kola, veprimtar i Luftės Antifashiste, Hero i Popullit.

Assemble of Songs and Dance
Nė 19 prill 1964 u themelua Ansambli i Kėngėve e Valleve tė Kosovės, qė dha mbi 50 koncerte nėpėr botė. Sot quhet Ansambli "Shota".

Paolo Veronese
Nė 19 prill 1588 mbylli sytė piktori i njohur italian Paolo Veroneze, i cili i pėrket Shkollės veneciane tė Artit. Punimet mė tė mira tė tij janė: "Garsia nė shtėpinė e Levit", "Dasma nė kanenė e Galileit", "Kalvari", "Triumfi i Venecias", etj.

Pier Kyri
Nė 19 prill 1906 vdiq Pier Kyri, njėri nga shkencėtarėt mė tė mėdhenj tė kohėrave, qė punoi bashkė me tė shoqen, Mari, zbuluan rrezatimin radioaktiv, si dhe futėn nė fizikė termin e radioaktivitetit. Nė vitin 1903 u nderuan mė ēmimin e madh Nobel.

George Gordon Byron
Nė 19 prill 1824 u nda nga jeta poeti i njohur anglez Xhorxh Gordon Bajron, autor i dramės "Manfredi", "Kaini", i romanit "Don Zhuani", dhe sigurisht i poemės madhore "Ēajld Harold", ndėr vargjet e sė cilės i kushton edhe njė vend Shqipėrisė.
Gjuha :: 1908 - 2008, 100 vjetori i lindjes sė Eqrem Ēabej
Postuar nga: Albo

Gjuha Nė 100 vjetorin e Eqrem Ēabejt ēfarė mendoni se do tė bėhet?

Ēabej, im at

Biseda me Brikena Ēabejn pati si shkas shpalljen qė bota e kulturės shqiptare nėpėrmjet ministrisė pėrkatėse, pritet t'i bė jė vitit 2008 si "Vit i Ēabejt", i shkencėtarit gjuhėtar, Eqrem Ēabej (1908-1980). Deri atėherė, duke i lėnė zyrtarė tė bėjnė punėn e tyre dhe duke e lėnė Ēabejn t'i flasė vepra, me ndihmėn dhe sugjerimet e tė bijės Brikena, po i japim nė dorė lexuesit, njė herė nė javė, njė cikėl shkrimesh deri-diku divulgative nė tė cilat albanisti ynė ka rrokur ēėshtje tė gjuhė shqipe, tė etnogjenezės, tė etnokulturės etj, si psh, problemi i origjinės sė gjuhės shqipe, emrat nacionalė tė shqiptarėve, ilirishtja dhe shqipja...

Brikena e cila ka trashėguar mbiemrin "Ēabej" nė botimet shqip, zbulon mė poshtė surprizėn e kėtij viti: njė Ēabej si nuk ėshtė njohur asnjėherė, njė Ēabej poet qė nė vitin 1949 shkruante sonete dashurie pėr gruan e tij tė jetės.



Po botojmė edhe njė ese rebele tė gjuhėtarit tė shkruar nė vitin 1929 kur ai u pėrgjigjet pseudofilologėve. Pse e botojmė ? Sepse ėshtė aq aktuale kur flitet pėr rishikimin e standardit dhe e vendimeve tė Kongresit tė Drejtshkrimit. Nga ana tjetėr gjuha e Ēabejt 21-vjeēar na tregon se me ēfarė fryme po gatitej karakteri i shkencėtarit tė ardhshėm.


Nė 100 vjetorin e Eqrem Ēabejt ēfarė mendoni se do tė bėhet?

Do tė qe e udhės tė organizohet njė konferencė albanologjike, me studiues nga gjithė trojet shqiptare dhe gjithashtu me albanologė nga vende tė ndryshme. Nė pėrvjetore tė tilla kėshtu veprohet nė botėn e qytetėruar. Duke qenė njė kontribut pėr studimet albanologjike, tė cilave ai u kushtoi gjithė energjitė e veta, kjo konferencė do tė ishte dhe nderimi mė i madh pėr Eqrem Ēabejn. Besoj megjithatė se do tė ketė dhe aktivitete tė tjera.

Unė si botuese po pėrpiqem tė nxjerr disa botime veprash tė tij qė, megjithėse janė botuar kohė mė parė, duke mbetur tė shpėrndara nėpėr periodikė, ėshtė vėshtirė tė gjenden sot.

Shpresoj qė njė ditė tė dalė vepra e plotė e Ēabejt edhe brenda kufijve tė Shqipėrisė, sepse vetėm duke e pasur tė plotė kupton pėrmasat e kėsaj vepre. Pėr fat tė keq, vepra e plotė deri mė sot ka dalė vetėm nė Kosovė nė vitet '70, si dhe nė njė ribotim tė mėvonshėm po atje. Kjo ėshtė njė nevojė e ngutshme jo pėr t'i bėrė nder Ēabejt, por sepse studimet e tij janė me vlerė themelore pėr kulturėn shqiptare. Ka edhe vepra qė nuk janė botuar deri mė sot, si psh. teza e doktoratės e vitit 1933, e cila ka disa vjet qė ėshtė gati pėr botim e qė do tė dalė sė shpejti. Ėshtė njė studim pėr arbėreshėt e Italisė, e pėrkthyer nga gjermanishtja prej Ardian Klosit dhe e redaktuar nga unė.

Nė kėtė vit, mė 1933 ai kthehet nga Austria. Duke komentuar fotot, thatė qė ai e ndjeu ardhjen si kthimin e njė borxhi Shqipėrisė.
Po, si detyrim moral dhe si detyrė. Detyrim moral ndaj atdheut, qė njė pjesė tė kohės e kishte mbajtur me bursė nė Austri, kur ishte fėmijė. Detyrė sepse mendonte qė duhej kthyer nė Shqipėri pėr tė kontribuar pėr mėkėmbjen kulturore tė vendit. Po nuk ishte i vetmi nė ato vite, ishte njė brez i tėrė universitarėsh tė rinj qė vepruan kėshtu. Nė Shqipėri kishte vetėm pak gjimnaze nė atė kohė, universiteti u themelua pas mė se 20 vjetėsh, dhe ata pak universitarė qė kishte Shqipėria ishin tė gjithė tė diplomuar jashtė shtetit, nė Austri, Gjermani, Itali, Francė etj. Njė pjesė e mirė e tyre u kthyen pėr tė punuar nė Shqipėri.

Sipas jush ēfarė raportesh ka ruajtur me shtetin Ēabej, nė atė kohė dhe nė vazhdim me regjimin?
Them se i ka pasur konstante marrėdhėniet me ēdo shtet, dhe thelbi i kėsaj marrėdhėnieje ishte ky: distancė kėmbėngulėse. Kjo, si pėr parime personale ashtu dhe prej edukatės familjare. Ēabej vinte nga njė familje nėpunėsish shteti, kanė qenė njerėz qė jetonin me rroga, nuk kanė pasur pasuri. E kanė respektuar shtetin, po kanė pasur njė parim nė familje: mos u pėrzjeni kurrė nė politikė. Ky ka qenė njė parim qė ata e kanė trashėguar brez pas brezi. Nga ana tjetėr kanė qenė patriotė e atdhetarė. Nė Shqipėrinė e pushtuar nga fashistėt psh. Ēabej ka bėrė njė rezistencė jo tė hapur, njė rezistencė tė fortė do tė thosha, por pa shkelur parimet e tij. Mund t'ju jap njė shembull. Gjatė pushtimit fashist ai ishte pėr njėfarė kohė mėsues gjimnazi. Ishin tė detyruar qė me raste festash tė dilnin mėsuesit dhe tė detyronin edhe nxėnėsit qė tė visheshin me uniformė fashiste. Ai kėtė nuk e bėri asnjėherė, por nuk dilte tė thoshte hapur qė unė jam patriot, e urrej pushtuesin fashist, por gjente mėnyrėn e tij. Dhe pėr shembull thoshte: nuk e kam uniformėn, e kam ēuar ta pastroj nė pastėrti. Kuptohej mirė qė ky ishte njė justifikim. Jo mė kot mė pas italianėt e larguan "me punė" nė njė gjysmėinternimi nė Itali. Pra, gjėrat qė nuk i donte, gjente mėnyrėn me maturi tė mos i bėnte, pėr tė vazhduar punėn dhe pėr tė kryer ato detyra qė i quante shumė mė tė rėndėsishme dhe mė jetėgjata sesa jetėgjatėsia e njė pushteti politik; qoftė dhe e pushtetit komunist qė ishte e gjatė, 45-vjeēare. Ka shumė ngjarje thuajse anekdotike tė marrėdhėnies sė tij me pushtetin komunist, po s'ėshtė vendi kėtu tė zgjatemi sot.

Kur vjen fjala tek Kongresi i Drejtshkrimit, ka dhe nga ata qė me tė drejtėn e penės thonė se aty "ishte dhe firmosi" edhe Ēabej, pėr ta veshur me pėrgjegjėsi pėr atė qė u vendos pėrgjuhėn shqipe mė 1972.

Nė radhė tė parė dua tė bėj njė sqarim. Ajo qė u vendos pėr gjuhėn shqipe mė 1972, pra gjuha letrare KOMBĖTARE, nuk ka qenė njė gjė e keqe, por njė arritje e madhe pėr shqiptarėt kudo qė janė. Nuk jam specialiste e mirėfilltė e kėsaj fushe, por edhe krejt jashtė nuk jam, pasi merrem me botime e pra punoj me gjuhėn shqipe. Po mė mirė se kushdo mund tė sqarojnė vetė shkrimet e tij. Duhet thėnė se pėr gjuhėn letrare Ēabej kishte punuar qysh nė vitet '50, bashkė me kolegėt e tij tė nderuar Xhuvanin, Cipon, Domin etj. Nė njė artikull tė vitit '52 me titull "Detyra e gjuhėsisė shqiptare nė lidhje me gjuhėn letrare kombėtare e probleme tė tjera" ai thekson dy detyra kryesore: 1. Mbledhja e materialit; 2. Studimi i kėtij materiali. Kėto do tė ishin kushtet pa tė cilat nuk mund tė merrej njė vendim. Besoj se njė pjesė e kėsaj pune ndėrkaq qe kryer deri nė fillim tė viteve '70, kur u mbajt Kongresi i drejtshkrimit. Nga ana tjetėr fakt ėshtė qė "gjuhėt e pėrbashkėta tė shkrimit e tė literaturės zakonisht ndėrtohen mbi njė bazė dialektore. Kjo ndėrkaq pėrbėn pikėnisjen pėr njė zhvillim tė mėtejmė..." shkruan ai mė 1972, nė njė artikull tjetėr "Mbi disa ēėshtje tė traditės sė shkrimit dhe tė drejtshkrimit tė shqipes", artikull qė mbaron me kėto fjalė: "... hartuesit e tij do tė udhėhiqen nga njė ndjenjė e lartė pėrgjegjėsie. Nė formulimin e ēdo rregulle do tė jetė e pranishme vetėdija qė ėshtė puna pėr njė drejtshkrim tė caktuar jo pėr disa mijė veta, po pėr katėr milionė njerėz qė e kanė shqipen gjuhė amtare."

Pra jo vetėm pėr shqiptarėt brenda Shqipėrisė, po dhe pėr ata pėrtej kufijve.

Ēabej nuk ishte njeri qė bėnte lėshime parimore, ai punoi pa u lodhur pėr shqipen nė tė gjitha fushat, edhe pėr shqipen letrare, dhe jam e bindur se pjesėmarrja e tij ndėr vite nė diskutimet pėr drejtshkrimin nė Institut ka ndihmuar nė shumė raste pėr tė bėrė zgjedhjet e duhura. Pėr shumė ēėshtje ai ka arritur tė imponohet.

Pėr fat tė keq shumė njerėz sot flasin duke lexuar gjysmė faqe kėtu dhe gjysmė faqe atje, krijojnė gjykimet e veta qė nė tė vėrtetė janė paragjykime dhe nuk nxjerrin rezultate reale. Ēabej kishte njė vėshtrim shumė tė gjerė tė gjuhės letrare shqipe, duke qenė studiuesi i mirėfilltė dhe mė i miri i historisė sė gjuhės shqipe, i teksteve tė vjetra tė gjuhės shqipe, i historisė sė shkrimit shqip, ai e dinte se dialektet nga koha osmane e kėndej kanė divergjuar, janė larguar nga njėri-tjetri, nuk kanė konvergjuar. Kėshtu qė raste qė sot mund tė duken toskėrisht ai e dinte qė nuk janė toskėrishte, po janė tė shqipes mė tė vjetėr. Ai sa ishte tosk, ishte dhe geg me shpirt, sepse tekstet e vjetra shqipe tė cilave u kushtoi jetėn janė tė gjitha tė gegėrishtes.

Do desha tė citoja edhe kėtė nga njėri prej artikujve tė mėsipėrm qė shpresoj se ju do t'i botoni:
"Me formimin e shtetit shqiptar, edhe gjuha shqipe ka marrė dhe ka pėr tė marrė... njė zhvillim konvergjent tė dialekteve. Dhe kjo rrugė duhet tė ndiqet, sepse njė shtet unitar nuk mund tė mendohet pa njė gjuhė unitare. Kėtu s'e kam fjalėn pėr njė gjuhė letrare tė vetme, sepse shkrimtarėt mund tė vazhdojnė tė shkruajnė nė dialektin e tyre, po ėshtė puna pėr njė gjuhė tė administratės, nėpėr tekstet shkollore etj...

Si shkencėtar a e ka ndjerė veten tė izoluar nėn regjim? Ju ēfarė keni vėnė re?
Kjo ėshtė njė pyetje tė cilės mund t'i pėrgjigjesha gjatė. Por fare shkurt po them se natyrisht qė vepra e tij do tė kishte pasur pėrmasa tė tjera nėse ai do tė kishte vijuar punėn e Joklit nė Universitetin e Vjenės qysh nė vitet '30, duke vijuar me kontaktet e pėrditshme me kolegėt etj. Kėtė po e them unė, se ai nuk ishte njeri qė ankohej, as qė shante. Ai punonte nė kushtet qė kishte e me mjetet qė kishte. Jeta e tij ishte puna.

Pse thoni qė Ēabejn e citojnė pa e lexuar?
Lexuesi ka pėr ta parė edhe tek shkrimi i tij "Kundėr pseudofilologėve" qė do tė botoni ju, tė cilin e ka shkruar nė moshėn 21-vjeēare! Mesa duket ka qenė njė dukuri e lashtė nė kėtė vend. Shqiptarėt e duan nė tė vėrtetė gjuhėn e vet, mirėpo kanė shumė qejf tė ngrenė mite mbi tė. Pastaj dalin ca tė tjerė tė cilėve u duket sikur i ēmitizojnė kėto mite, dhe tė dyja palėt, si puna e atyre gjelave qė pėrshkruan Ēabej, zihen pa lexuar. Ēabej ėshtė i kthjellėt dhe i rezervuar. Ai e quan gjuhėsinė njė shkencė ekzakte, nuk jep mendime a prioroi. Edhe kur ėshtė pothuajse i sigurtė ai thotė qė unė kam kėtė hipotezė, po duhen bėrė studime tė mėtejshme. Ndėrsa ata qė e citojnė nuk e lexojnė Ēabejn, sepse ai gjithnjė e mė pak lexohet, ėshtė gjithnjė e mė pak i pranishėm nėpėr librari. Nė Shqipėri ndodh njė gjė qė mua mė dhemb dhe qė ėshtė njė nga tė metat tona kryesore: harresa, mungesa e kujtesės. E kemi zakon qė ēdo 20-30 vjet fillojmė dhe i riciklojmė vlerat, fillojmė nga zeroja, dhe kjo ėshtė gjė shumė e keqe, sepse nuk tė lė tė ecėsh pėrpara.

Nė kėtė mėnyrė ju pohoni edhe bashkėkohėsinė e veprės sė gjuhėtarit. Kėtė nuk e them unė, as mė takon mua ta them, e kanė thėnėtė tjerė, qė janė specialistė. Vepra e tij besoj ėshtė nga ato qė koha nuk ua bjerr po ua shton vlerat.

Deri nė fund tė 2008-ės keni ndonjė botim suprizė ?
Do ketė, sepse unė do tė botoj mė nė fund sonetet e tij, sonete dashurie qė ai i ka shkruar nė kohėn kur ėshtė njohur me nėnėn time, mė 1949. Ka qenė njė dėshirė e tė dyve qė tė mos botohen deri sa ata tė ishin gjallė. Ime mė ka gjashtė muaj qė nuk ėshtė mė mes nesh, kėshtu qė tani kėto vargje mund tė shohin dritėn e botimit.

Domethėnė pėr herė tė parė do zbulojmė njė Ēabej poet?

Po, po, Ēabej ka qenė shumė poet nė shpirt, ka qenė i dashuruar me poezinė qysh nė rini tė hershme, dhe nuk ėshtė e rastit qė i ka nisur studimet e tij me poezinėe poezinė popullore. Dinte mijėra vargje pėrmendėsh gjermanisht, nga Goethe, Schiller, Heine, po edhe poetė shqiptarė si De Rada, Fishta, psh. tė cilėt i ēmonte jashtė mase, Lasgushin patjetėr. E pyesja si kishte mundėsi qė i mbante mend, si i kishte mėsuar? Nuk i kam mėsuar pėrmendėsh, mė thoshte, i mbaj mend. Me sa duket nė shkollėn klasike qė ata bėnin nė fillim tė shekullit nė Austri, kaq shumė studiohej me hollėsi dhe zbėrthehej poezia, dhe mėsuesit ishin aq tė aftė, saqė ai pa u ulur kurrė t'i mėsonte pėrmendėsh, i kishin gjithnjė nė mend ato vjersha.

Me letėrsinė thuhet qė e kishte mbyllur shumė herėt, pėr t'u marrė me literaturėn e profesionit.
Shumė herėt jo, ai kishte njė formim klasik tė shėndoshė, njihte me themel klasikėt e mėdhenj qė nga antikiteti, mbase sepse universiti nė atė kohė, fundi i viteve '20 e fillimi i viteve '30, ishte njė gjė elitare, pedagogė ishin personalitete botėrore. Mbaj mend se mė ka treguar njėherė qė kish ndjekur njė semestėr tė tėrė njė cikėl leksionesh pėr Dostojevskin nga Trubeckoj, personalitet i madh rus, qė ato vite ndodhej nė Universitetin e Vjenės.

Rreth viteve '50 kur iu fut punės pėr Buzukun, nga mosha 40 e ca vjeē, kam pėrshtypjen qė ai gjithnjė e mė pak kishte mundėsi tė lexonte letėrsi, nuk i mbetej kohė. Megjithatė nė shtratin e vdekjes i lexoi disa libra qė i kishin ngelur merak.

Pėr shembull?

Njė nga librat qė lexoi verėn e fundit, korrik 1980, ka qenė "Gatopardi" i Lampedusės. Kam pėrshtypjen se kur njeriu arrin tek tė dyzetat apo pesėdhjetat, koha relativizohet dhe ti pėrveē kohės tėnde e ndjen veten pjesėtar edhe mė fort tėkohėrave tė shkuara. Kėshtu qė duke e hapur rrezen e kohės, natyrisht do zgjedhėsh vetėm majat. Kujtoj gjithnjė njė fjalė qė mė thoshte nė vitet '70, kur mė shihte qė lexoja pa fund romane bashkėkohore, e ndikuar natyrisht si ēdo i ri nga moda e ditės: "Kena, njė shkrimtar nuk ėshtė i madh kur ėshtė i madh 50 vjet pas vdekjes". Pra qė vetėm nėse vazhdon tė quhet i madh edhe mė pas, njqind a dyqind vjet mė vonė, atėherė ai ėshtė vėrtet i madh.

Si e mori vdekja?
Nė Romė, larg shtėpie, nė spital. E rrėmbeu njė kancer nė mushkėri pa mbushur vitin. Ishte 72 vjeē, nė valėn e punės e plot energji. Punoi deri ditėt e fundit. E nisėn nė spitalin ku qe operuar, ditėn e ditėlindjes sė tij, mė 6 gusht, dhe mbaroi pas njė jave, mė 13 gusht. Ishte atje vetėm me nėnėn time. Ka qenė me fjalė deri nė fund, i drobitur fizikisht po me mendje tė kthjellėt pėr atė qė po ndodhte.

U deshėn 3 ditė qė tė vinte trupi. Mė 13 gusht nė Itali ėshtė ferragosto, djegagur, gjithēka ėshtė e mbyllur, asnjė zyrė qė tė lėshonte ēertifikatėn e vdekjes nuk punonte. Ime mė mė ka treguar qė korteu i pėrmotshėm u nis nga klinika nė periferi tė Romės dhe pėr ēudi, megjithėse nuk i binte rruga andej, u detyrua tė rrotullohej dhe tė kalonte pėrreth "Piazza Albania" ku ėshtė monumenti i Skėnderbeut nė kalė. Ishte ky si njė nderim i fundit.

Do ishte mirė ta mbyllnim intervistėn me ndonjė anekdotė (nėse ka tė tillė) pėr fėmininė e tij. Pyetja merr shkas nga ajo fotoja e vjetėr ku Ēabej 8 a 9 vjeēar ėshtė mes moshatarėve nė shkollėn e Gjirokastrės.
Nė atė foto ėshtė dhe vėllai mė i madh i tim eti, Feridi, i cili kishte mbushur moshėn e shkollės dhe hyri nė klasė tė parė. Mirėpo Eqremi i vogėl kishte qarė kaq shumė, qė tė vente bashkė me vėllanė nė shkollė, sa i ati i qe lutur mėsuesit ta pranonte nė klasė, duke i thėnė se ishte i urtė nuk do tė bėntė zhurmė. Ai ndoqi mėsimet dhe doli i pari.


Kortezi e Shekulli


Shėnim: Per te mesuar me shume mbi jeten dhe vepren e Eqrem Cabej vizitoni Forumin Shqiptar.


© Albasoul.com 1998-2007
Te gjitha materialet qe serviren ne kete faqe jane origjinale dhe cdo riprodhim i tyre ne cdo forme pa pelqimin tone konsiderohet shkelje ligjore. Jeni te lutur qe te gjithe pa perjashtim te respektoni te drejtat e autorit. Ne respektojme te drejten e autorit dhe per cdo material te huazuar kemi dhene kredite e duhura autorit. Qe te kopjoni materialet tona, duhet te merrni pelqimin e administratorit. Mund te na kontaktoni tek webmaster@albasoul.com.