Miresevini tek Shpirti i Shqiptarit
  Rregjistrohu
 
 
 
 
 
 
 
 

  Thenie-Proverba
Ai qe di te beje lajka, di dhe te shpife.
--- Populli

  Reklama

  Menuja

Anetaret
· Hyrje
· Llogaria ime
· Mesazhet
· Administrimi
· Dua ndihme
· Largohu

Komuniteti
· Te rejat
· Anetaret
· Donatoret
· Sondazhe
· Temat
· Seksionet
· Kontributi juaj
· Kryelista
· Kryeartikujt
· Foto kompjuteri

Programe
· Muzika
· Letersia
· Historia
· Forum
· Chat
· Email
· Galeria

Temat
· Albasoul
· Art
· Chat
· Demokraci
· Elita
· Emigracion
· Feja
· Forum
· Gjuha
· Histori
· Humor
· Internet
· Intimitet
· Kombi
· Kulture
· Kuzhina
· Lajme
· Letersi
· Muzika
· Njoftime
· Politike
· Shendeti
· Sport
· Urime

Sherbime
· Rekomandime
· Pyetesori
· Statistikat
· Fjalor
· Arkiva
· Kerko

  Vizitoret e castit?
Kemi 133 vizitor(e) dhe 0 anetar(e) ne faqe ne kete moment.

Ju jeni vizitor anonim. Mund te rregjistroheni ne cast falas duke klikuar ketu


  Perkujtimore
Nje dite si kjo ...


2008
Tom Kola
Nė 19 prill 1943 u vra gjatw luftimeve me forcat pushtuese nė Domje tė Shkodrės Tom Kola, veprimtar i Luftės Antifashiste, Hero i Popullit.

Assemble of Songs and Dance
Nė 19 prill 1964 u themelua Ansambli i Kėngėve e Valleve tė Kosovės, qė dha mbi 50 koncerte nėpėr botė. Sot quhet Ansambli "Shota".

Paolo Veronese
Nė 19 prill 1588 mbylli sytė piktori i njohur italian Paolo Veroneze, i cili i pėrket Shkollės veneciane tė Artit. Punimet mė tė mira tė tij janė: "Garsia nė shtėpinė e Levit", "Dasma nė kanenė e Galileit", "Kalvari", "Triumfi i Venecias", etj.

Pier Kyri
Nė 19 prill 1906 vdiq Pier Kyri, njėri nga shkencėtarėt mė tė mėdhenj tė kohėrave, qė punoi bashkė me tė shoqen, Mari, zbuluan rrezatimin radioaktiv, si dhe futėn nė fizikė termin e radioaktivitetit. Nė vitin 1903 u nderuan mė ēmimin e madh Nobel.

George Gordon Byron
Nė 19 prill 1824 u nda nga jeta poeti i njohur anglez Xhorxh Gordon Bajron, autor i dramės "Manfredi", "Kaini", i romanit "Don Zhuani", dhe sigurisht i poemės madhore "Ēajld Harold", ndėr vargjet e sė cilės i kushton edhe njė vend Shqipėrisė.
Art :: Historia e shqiptarit "Eduart", filmi mė i mirė i vitit nė Greqi
Postuar nga: Albo

Art “Popullata greke ėshtė raciste, e di kėtė”, tha pėr gazetėn regjisorja Angeliki Antoniou dy netė para se “Eduart” tė vlerėsohej si filmi mė i mirė grek. “Por ky nuk ėshtė film pėr racizmin. Ėshtė historia e vėrtetė e njė shqiptari qė dorėzohet para ndėrgjegjes. Njė rast qė ndodh njė herė nė njėqind vjet”

Angeliki Antoniou: Ju rrėfej ndėrgjegjen e shqiptarit Eduart

Selanik
Para intervistės pėr ERT-nė, televizionin nacional grek, aktori Eshref Durmishi kėrkonte t’i ndreqnin gabimin nė kartėn e tė ftuarit. “Jam nga Kosova. Tė paktėn shkruajeni Albania aty, por jo Serbi”. 30 minuta pas, Eshrefi kishte nė dorė kartėn ku nuk shėnohej asnjė nacionalitet. Bashkė me regjisoren Angeliki Antoniou ishin tė vetmit tė ftuar tė stafit tė “Eduartit” nė Festivalin e 47 Ndėrkombėtar tė Filmit nė Selanik. 51-vjeēarja me aktorin protagonist pėrkrah tregon se si e realizoi “Eduartin” e nisur nga njė histori e vėrtetė, fillimisht e frikėsuar nga intervistat me shqiptarin qė pat kryer njė vrasje nė Greqi dhe nė fund e magjepsur aq sa do t’i kushtonte kėtė film. Nė role kryesore interpretojnė edhe dy aktorė tė tjerė shqiptarė Ndriēim Xhepa, Ermela Teli, Gazmend Gjoka. Bashkėprodhimi greko-gjerman u shfaq premierė nė 25 nėntor nė orėn 22.30 nė Olympion Theatre, u rishfaq pasditen e djeshme dhe nė mbrėmje, nė ceremoninė e ndarjes sė ēmimeve ai u shpall filmi mė i mirė grek pėr vitin 2006, ēmimi ky i FIPRESCI-it (Federata Ndėrkombėtare e Kritikėve tė Filmit) bashkė me filmin tjetėr brazilian
“Suely in the Sky” i regjisorit Karim Ainouzi i cili konkurronte nė seksionin ndėrkombėtar tė filmit tė gjatė artistik. “Eduart” u vlerėsua si filmi mė i mirė dhe mori edhe ēmimin e Unionit Grek tė Filmit Televiziv dhe Teknicienėve tė Audiovizualit.

Ku e gjetėt Eduartin e vėrtetė?
Eduardin e vėrtetė e kam takuar nė burg. U deshėn pesė muaj pėr tė marrė leje nga Ministria Greke e Drejtėsisė. Ishte e vėshtirė sepse nė atė kohė psikologia e burgut trajtonte njė tjetėr tė burgosur, njė vrasės qė u arratis. Kur e takova isha shumė e frikėsuar. Asnjėherė nė jetėn time nuk kisha takuar njė vrasės. Tė afėrmit mė thoshin tė hiqja dorė se ky njeri, ky shqiptar, mund tė ishte njė psikopat, njė i droguar etj.. Por ama kisha njė ndjenjė pozitive pėr tė.
Pas shumė intervistave qė zgjatėn njė vit, shkova nė Shqipėri nė vendin ku ishte rritur, takova motrėn e tij, tė afėrm tė tjerė, pra po bėja gati punėn investigative tė njė reportereje. Aty kam ndėrruar mendje, ose mė saktė mendja ime u hap. Sot kam respekt pėr ēfarė ka bėrė Eduardi i vėrtetė. Unė besoj se filmi im ka njė fuqi politike dhe njė refleksion politik, sepse sot ka shumė tė vrarė nė mėnyrė tė tėrthortė nga qeveria dhe nga politikanėt. Dhe askush nuk ndihet pėrgjegjės apo fajtor. Ky film ėshtė klithma e Eduardit pėr fajėsinė e tij dhe pėrpjekjet pėr ta shlyer kėtė faj janė shumė tė rėndėsishme pėr mua. Shpresoj tė jetė kėshtu dhe pėr audiencėn. Kjo ėshtė njė dramė psikologjike me aspekte sociale dhe padyshim ka edhe aventurė, burgje dhe tė burgosur tė vėrtetė qė i kemi xhiruar nė Shkup, pra ka edhe aksion. Por linja kryesore e filmit ėshtė pėr njė djalė tė ri qė ka kryer njė krim.

Ju propozoni njė film pėr krimin dhe ndėshkimin, njė personazh si Raskolnikovi i F. Dostojevskit?
Mendoj se mė e rėndėsishme se sa propozimi i njė filmi pėr krimin dhe ndėshkimin, ėshtė gjithė rruga e Eduartit, tė riut qė erdhi nga Shqipėria nė Greqi pėr tė pėrmbushur ėndrra. Gjatė qėndrimit nė Athinė nuk ia doli dot mbanė. Bėhet hajdut dhe mbi tė gjitha, vrasės.
Kjo ėshtė njė histori e mbėshtetur nė ngjarje tė vėrteta. Ajo qė ėshtė mahnitėse, e habitshme pėr mua dhe qė mė shtyu tė bėj njė film pėr kėtė ėshtė kthesa qė bėn ky djalė. Ai humbet lirinė dhe e rifiton atė, lirinė e vėrtetė, nė burg. Kjo mė ėshtė dukur shumė kurajoze. Dua tė shtoj se po t’i referohemi historisė sė kriminologjisė ndėrkombėtare njė rast si ky i Eduartit mund tė ndodhė vėrtet dhe vetėm njė herė nė njėqind vjet. Unė nuk jam gjykatėse, doja vetėm tė tregoja madhėshtinė e shpirtit tė tij.
Po, mund ta quaj edhe versionin modern tė Raskolnikovit i cili ishte student pėr drejtėsi qė papritur vret njė njeri dhe pas pak kohėsh takon Sonjėn qė i jep dashuri. Atėherė shkon nė polici dhe thotė: kam vrarė njė njeri. Ėshtė thuajse e njėjta gjė. Apo jo?
Kėtė herė njė pjesė e filmit ka tė bėjė me tagjedinė e antikitetit grek: sepse Eduarti ka vrarė dhe pėr kėtė “pėrndiqet” nga Erinitė, perėnditė e hakmarrjes. Dhe po ashtu si tragjeditė e lashtėsisė vjen katarsis mė pas, falja, pastrimi nga faji. Shpirti ėshtė sėrish i pastėr dhe i qartė.

Kėtu janė dy probleme me tė cilat pėrballet njė njeri nė njė vend tė huaj dhe kanė tė bėjnė sa me fatin individual dhe me atė kolektiv tė njė identiteti nė emigracion.
Sigurisht mbi tė gjitha kėto pėr mua rri qenia njerėzore. E di? Nėse vjen nga njė vend, njė vend i varfėr siē ėshtė Shqipėria ose Kosova, a dikund tjetėr nga Evropa Jugore, drejt njė qyteti a njė vendi perėndimor dhe nėse nuk ke njė karakter tė fortė, kollaj e humbet kontrollin dhe veten pėr shkak tė kushteve tė vėshtira, rregullave dhe ligjeve tė tjera, pėr shkak tė njė tjetėr mentaliteti, pėr shkak se ke nevojė pėr para etj..
Dua tė shtoj se Eduarti i vėrtetė kishte probleme tė mėdha me babain e tij. Ky ishte oficer gjatė regjimit tė Enver Hoxhės. Njė njeri shumė strikt, rol tė cilin ia besova aktorit tė talentuar Ndriēim Xhepa. Ky personazh i shkakton tė birit njė pjesė tė mirė tė problemeve qė dalin nė film. Dhe i biri e adhuron babain, por njėherazi edhe e urren.

Ju jeni edukuar nė Gjermani dhe si nė rastin e “Eduartit” vazhdoni t’i realizoni filmat nė kooproduksion me kėtė vend. Ndiheni mė afėr shkollės gjermane, ēfarė ju ka dhėnė ajo?
Sė pari dua tė them se unė kam studiuar arkitekturė nė Greqi. Kjo ishte gjė e mirė pėr mua, sepse unė nuk u zgjova papritur njė mėngjes dhe thashė: tani do tė bėhem regjisore. Kjo ndodhi gradualisht. Kam fotografuar shumė, mė pėlqente tė rrėfeja histori, doja tė bėhesha aktore, por prindėrit mė thoshin se kjo s’ishte punė e mirė pėr mua. Atėherė shkova nė Gjermani pėr tė studiuar nė njė nga shkollat mė tė njohura dhe mė tė vėshtira. Puna ime nisi aty seriozisht pasi nė kėtė shkollė do xhiroja 5 filma tė shkurtėr dhe njė dokumentar me tė cilin mbrojta diplomėn. Gjermania mė ka ndihmuar shumė sepse nė historitė e mia ka gjėra ndėrkombėtare ekumenike. Kam xhiruar nė Gjermani, nė Egjipt, nė Ballkan, pra mė pėlqen tė punoj me nacionalitete tė ndryshme. Kjo ėshtė pasuri pėr mua. Gjithė filmat e tij kanė diēka nga road movie, sepse punoj nė vende tė ndryshme dhe me epike tė ndryshme.

Keni krijuar njė ekip me aktorė tė nacionaliteteve tė ndryshme nga Shqipėria, Kosova, Gjermania, qė vijnė nga shkolla tė ndryshme aktrimi. Ishte i vėshtirė bashkimi?
Mund tė them se kam takuar aktorė tė talentuar nė Shqipėri dhe Kosovė. Protagonisti im ėshtė shqiptar i Kosovės, Eshref Durmishi dhe flet katėr gjuhė tė huaja. Kjo ėshtė njė tjetėr gjė e mirė, pasi unė s’mund tė punoj me njerėz qė nuk flasin tė njėjtėn gjuhė me mua, kjo mund tė jetė greqisht, anglisht, frėngjisht, gjermanisht. Ėshtė e rėndėsishme pėr t’u kuptuar.
Kėshtu pra kam takuar aktorė tė talentuar, mė vjen keq ta them, por duhet, i kam takuar nė shkolla vėrtet tė mjerueshme pa patur mundėsi tė eksperimentojnė me role. Pashė edhe pedagogė tė aftė si Gazmend Gjokaj i cili bėnte gjėra tė mrekullueshme me studentėt, sidomos me pantomimėn. Ai interpreton nė mėnyrė tė jashtėzakontė edhe nė filmin tim.
A mund t’ju them diēka? Unė jam krenare qė nė kėtė film kam kombinuar aktorė nga Shqipėria, Kosova, Maqedonia, Gjermania.
Kam parė nė Kosovė aktorė qė u bėnė xhelozė pėr aktorėt shqiptarė nė Tiranė, dhe nė Tiranė po ashtu takova aktorė qė ishin xhelozė pse rolin kryesor unė ia dhashė njė aktori nga Kosova. Thashė me vete “****”! Pse nuk e duan njėri-tjetrin, flasin tė njėjtėn gjuhė, kanė tė njėjtin mentalitet. Kam vėnė re se ka dallim mes vetė shqiptarėve nė vende tė ndryshme, por aktorėt qė kam zgjedhur janė me shumė, shumė talent si Nriēim Xhepa, Ermela Teli apo aktori gjerman Andre Hennicke. Pėr kėto zgjedhje nuk kam bėrė asnjė kompromis.

Pėr tė ardhur tek parimi qė ju sapo shprehėt se tentoni tė bėni kinema jolokale, atėherė pėrse kinemaja greke nuk ka njė Teo Anxhelopulos tė dytė?
Nuk di tė them. Sigurisht Anxhelopulos ėshtė regjisor i rėndėsishėm pėr ne dhe nė botė. Por ka regjisorė tė tjerė tė mirė dhe ndoshta jo shumė tė njohur ndėrkombėtarisht. Por edhe ne si shumė vende tė tjera nė Evropė nuk investojmė shumė para dhe tė njėjtat mundėsi prodhimi si vende tė tjera, sidomos tė Evropės Veriore.

Kėtė vit Festivali i Selanikut ka njė program tė veēantė pėr emigrimin nė kinemanė greke. Sipas jush, ēfarė e dallon kėtė lloj kinemaje?
Po t’i referohem sėrish filmit tim, e veēanta ėshtė se heroi im ėshtė i gjallė dhe pėr kėtė jep shpresė. “Eduardi” ėshtė njė film pėr shpresėn dhe kjo ėshtė ura qė i duhet Ballkanit.
Ne kemi kaq shumė paragjykime dhe mendime tė ngulitura nė kokė se shqiptarėt vrasin, bėjnė tregti me drogė, se janė mafia e prostitucionit. Unė personalisht kam xhiruar me kaq shumė aktorė shqiptarė nė gjithė zonėn e Ballkanit dhe ajo qė mund tė them ėshtė se jam e interesuar pėr individėt dhe jo pėr racizmin.
Megjithatė nė kėtė film, unė nuk flas pėr racizmin dhe as pėr emigrimin. Nuk ėshtė kjo tema e filmit tim. Nuk ka tė bėjė me racizmin grek i cili ekziston dhe e di kėtė, sepse popullsia greke ėshtė raciste, por kjo nuk ėshtė temė e filmit. Edhe njė herė “Eduart” ėshtė film pėr njė tė ri dhe forcėn e tij pėr t’u dorėzuar tek gjykatėsit grekė, pranon qė ka vrarė dhe se duhet tė paguajė pėr krimin qė ka bėrė. Unė e respektoj kėtė.


Kush ėshtė
Angeliki Antoniou u lind nė Athinė nė 1956. “Babai im ėshtė me origjinė nga Korēa”, tregon ajo. “Arvanitas ėshtė. Ai fol mir shqip. Un nuk pėlqej shqip. Kuptoj, nuk fol dot”. Kjo ėshtė origjina me gjak shqiptareje e Angelikit. Ajo ėshtė diplimuar pėr arkitekturė nė Universitetin Politeknik nė 1980. Nė Berlin studioi nė Akademinė e Filmit dhe Televizionit nė vitet 1984- 1989 prej nga nisi karrierėn nė regjisurė. Realizoi nė 1984 filmin e saj tė parė tė shkurtėr “Nata e gjarprit”, nė 1985 “Nėn qiellin e huaj”, njė vit mė pas “Dashuri me kafshatėn e fundit”, “Persefoni” nė 1987, “Tė burgosurit e detit” dokumentar nė 1988. Nis karrierėn me filmat e gjatė “Donusa” 1992, “Netė nė bixhoz” 1997 film qė merr disa ēmime nė Festivalin Ndėrkombėtar nė Selanik. Vitet e fundit ajo ka bredhur nėpėr Shqipėri nė qytete tė mėdha e tė vegjėl pėr tė realizuar “Eduart”.


Shekulli


© Albasoul.com 1998-2007
Te gjitha materialet qe serviren ne kete faqe jane origjinale dhe cdo riprodhim i tyre ne cdo forme pa pelqimin tone konsiderohet shkelje ligjore. Jeni te lutur qe te gjithe pa perjashtim te respektoni te drejtat e autorit. Ne respektojme te drejten e autorit dhe per cdo material te huazuar kemi dhene kredite e duhura autorit. Qe te kopjoni materialet tona, duhet te merrni pelqimin e administratorit. Mund te na kontaktoni tek webmaster@albasoul.com.