Miresevini tek Shpirti i Shqiptarit
  Rregjistrohu
 
 
 
 
 
 
 
 

  Thenie-Proverba
Doreheqja eshte heroizmi i mediokritetit.
--- Barney

  Reklama

  Menuja

Anetaret
· Hyrje
· Llogaria ime
· Mesazhet
· Administrimi
· Dua ndihme
· Largohu

Komuniteti
· Te rejat
· Anetaret
· Donatoret
· Sondazhe
· Temat
· Seksionet
· Kontributi juaj
· Kryelista
· Kryeartikujt
· Foto kompjuteri

Programe
· Muzika
· Letersia
· Historia
· Forum
· Chat
· Email
· Galeria

Temat
· Albasoul
· Art
· Chat
· Demokraci
· Elita
· Emigracion
· Feja
· Forum
· Gjuha
· Histori
· Humor
· Internet
· Intimitet
· Kombi
· Kulture
· Kuzhina
· Lajme
· Letersi
· Muzika
· Njoftime
· Politike
· Shendeti
· Sport
· Urime

Sherbime
· Rekomandime
· Pyetesori
· Statistikat
· Fjalor
· Arkiva
· Kerko

  Vizitoret e castit?
Kemi 66 vizitor(e) dhe 0 anetar(e) ne faqe ne kete moment.

Ju jeni vizitor anonim. Mund te rregjistroheni ne cast falas duke klikuar ketu


  Perkujtimore
Nje dite si kjo ...


2008
Kuvendi i Junikut
Nė 21 maj 1912 u mblodh nė Junik njė tubim ku morėn pjesė pėrfaqėsues nga e gjithė krahina e Kosovės, Dibrės, Shkodrės, si dhe nga disa krahina tė Jugut. Ata shqyrtuan programin dhe masat pėr forcmin e mėtejshėm tė kryengritejs sė pėrgjithshme, si dhe paraqitėn kėrkesat pėr caktimin e kufijve tė vendit, vendosja e administratės shqiptare dhe caktimin e gjuhės shqipe me alfabetin kombėtar si gjuhė zyrtare. Ky tubim ka hyrė nė histori si Kuvendi i Junikut.

Iljaz Fishta
Nė 21 maj 1926 lindi nė Shkodėr prof.dr. Iljaz Fishta, studiues, i cili iu kushtua gjurmimeve nė fushėn e ekonomisė dhe pėrgatiti e botoi 11 vėllime pėr kėtė fushė, si dhe mbi 130 artikuj. Gjithashtu pati njė letėrkėmbim tė dendur pėr problemet ekonomike me rreth 30 qendra universitare e studimore tė Europės e Amerikės.

Mėsimi i gjuhės shqipe ne universitetin amerikan
Nė 21 maj 1932 , nė gazetėn "Besa" tė shqiptarėve tė Amerikės, u njoftua nė njė artikull se nė Universitetin e kolumbias tė SHBA-sė, filloi pėr herė tė parė mėsimi i gjuhės shqipe, si dhe u hap njė katedėr pėr gjuhėn shqipe.
Demokraci :: Presidenti Moisiu, fjalim mbi tolerancen fetare nė Oxford
Postuar nga: Albo

Demokraci FJALA E PRESIDENTIT MOISIU NĖ FORUMIN E OXFORDIT

“Toleranca ndėrfetare nė traditėn e popullit shqiptar”.

Dėshiroj tė shpreh kėnaqėsinė e veēantė pėr mundėsinė e krijuar pėr tė folur sot pėrpara kėtij auditori tė nderuar.

I.
Shqipėria ėshtė njė vend qė doli vonė nga vetėveēimi. Pas njė gjysmė shekulli ndarjeje nga bota, me ndryshimet politike qė ndodhėn nė shkallė globale, shqiptarėt vendosen tė ndahen nga kjo e shkuar e tyre. Ashtu siē pritej, njė gjendje e pėrgjithshme padurimi pushtoi sidomos brezin e ri, pėr tė prekur “botėn e ndaluar”, Perėndimin. Nė fillim tė viteve 1990 Shqipėria provoi disa valė mėrgimesh masive, kryesisht drejt Italisė, po edhe drejt Greqisė.

Kishte kaluar shumė kohė dhe Shqipėria e Perėndimi ishin bėrė tė panjohur pėr njėri-tjetrin. Ky ishte kontakti i tyre i parė nė rifillimin e njė epoke tė re, tė epokės sė shoqėrisė sė hapur. Po pėrsėritej kėshtu njė histori e vjetėr e popullit shqiptar, qė lidhet me fundin e mesjetės dhe fillimin e sundimit osman. Edhe atėherė valė tė dendura mėrgimtarėsh, me dhimbje nė zemėr, morėn rrugėn drejt Perėndimit. Nė Italinė e jugut, fshatra tė tėrė u populluan nga mėrgimtarėt shqiptarė. Bujaria (fisnikėria) vendėse i priti shumė mirė shqiptarėt e shpėrngulur. Italia u bė pėr ta “Felix Italia”.

Ekziston njė ndryshim i madh ndėrmjet mėrgimit tė parė tė shqiptarėve dhe mėrgimit tė dytė tė tyre, mėrgimit tė 15 vjetėve mė parė. Nė shekullin e 15-tė shtegtuan drejt Perėndimit familjet mė tė pasura shqiptare, familjet patronimike, familjet qė morėn me vete stemat, emblemat, vulat, kronikat, dorėshkrimet kishtare, kėmbanat. Nė fundin e viteve 1990 shtegtuan tė parėt mė tė paduruarit, mė tė dėshpėruarit.

Nė shekullin e 15-tė nė Perėndim shqiptarėt ēuan njė imazh tė shkėlqyer: ata ishin bijtė e “kampionit tė krishtėrimit” Gjergj Kastriotit, qė kishte shpėtuar qytetėrimin perėndimor nga rreziku osman, dhe tani Perėndimi e kishte pėr nder e mirėnjohje t’u bėnte vend atyre mėrgimtarėve tė pashpresė, qė i kishin trokitur nė portė. Nė fundin e viteve 1990 njė shumicė e atyre qė mėrguan pėrcollėn nė Perėndim njė imazh tė njė Shqipėrie tė dhunshme, tė vrazhdė, rrezikuese. Shumė shpejt, nė mjediset politike dhe shkencore tė Perėndimit doli pyetja: A ekziston njė Shqipėri tjetėr, njė Shqipėri me fytyrė europiane, njė Shqipėri nga e cila mund tė gjendeshin vlera tė mbijetuara tė qytetėrimit?

II.
Ishte pikėrisht kjo pyetje, kjo gjendje, kjo nevojė pėr tė ndryshuar imazhin e lėnduar tė vendit, pėr tė pėrgėnjeshtruar dhe disa prirje tendencioze tė shtypit perėndimor, qė nxitėn studiuesit shqiptarė dhe kolegėt e tyre nė Europė pėr tė kėrkuar vlera tė ndritshme tė identitetit shqiptar, si identitet i tė njėjtit klas me atė tė vendeve tė Perėndimit, pavarėsisht se e keqja e kishte sjellė tė njihej pėr keq. Midis kėtyre vlerave, toleranca ndėrfetare ishte njė prej cilėsive qė tėrhoqi menjėherė vėmendjen dashamirėse tė tė gjithė atyre dijetarėve dhe politikanėve, shqiptarė e tė huaj, qė besonin dhe kėrkonin tek populli shqiptar njė imazh tjetėr, njė fytyrė tjetėr, tė denjė pėr t’u bashkuar nė njė tė ardhme jo tė largėt me kontinentin e moēėm.

Ky model pėrbėn njė pasuri tė ēmuar pėr ne shqiptarėt, por edhe njė realitet pozitiv, me vlerė nė rajonin ku jetojmė dhe mė gjerė. Shoqėritė tona po shkojnė nė mėnyrė tė pashmangshme drejt globalizmit dhe integrimit, duke tentuar krijimin e njė familje tė madhe nė tė cilėn ka vend pėr tė gjitha vlerat dhe pasuritė e kombeve dhe popujve. Nė botėn globale vendet e vogla nuk pritet tė konkurojnė me ekonomitė dhe pasuritė e tyre materiale. Megjithatė, me identitetin dhe vlerat mė tė cmuara tė tyre, ato mund tė kontribuojnė nė pasurimin e shoqėrisė globale, duke krijuar njė njė mozaik tė pasur vlerash, kulturash qė njohin, respektojnė e zhvillojnė njėra tjetrėn. Integrimi pėrmes vlerave dhe bashkėjetesa midis identitetit kombėtar me atė europian, e bėjnė aspiratėn tonė euroatlantike mė tė prekshme dhe tė dobishme.

“Rasti Shqipėri”, si njė rast shembullor i bashkėjetesės sė besimeve nė rrugėn e gjatė tė histories, shumė shpejt filloi tė trajtohej si “Fenomeni Shqipėri”. Kėtė tipar etnodallues tė shqiptarėve e nxorri mė tepėr nė pah situata qė u krijua me faktorizimin e terrorizmit ndėrkombėtar si njė kėrcėnim i pėrgjithshėm, nė tė njėjtėn kohė dhe shprehje e intolerancės nė shkallėn mė tė lartė. “Rasti Shqipėri” apo “Fenomeni Shqipėri” mori rėndėsi jo vetėm si njė ēėshtje kulturore-historike, por mbi tė gjitha si njė eksperiencė e dobishme pėr njerėzimin, si njė mundėsi evokimi dhe inkurajimi nė mjedise ndėrkombėtare.

Ē’tendosja qė solli tejkalimi i opozicionit tradicional ndėrmjet dy sistemeve politikė kundėrshtarė, instalimi i qeverisjeve demokratike dhe shpallja e shtetit tė sė drejtės si ideal pėr politikėn bashkėkohore u shoqėruan me shpėrthime opozicionesh tė reja. Ndėrsa dijetarėt diskutonin nėse e ardhmja do tė vinte me pėrplasje apo me dialog qytetėrimesh, intoleranca ēoi nė ngjarjen e 11 shtatorit, qė e bėri njerėzimin tė reflektojė thellė pėr tė shkuarėn dhe pėr tė ardhmen e vet.

Pikėrisht nė kėtė periudhė nė Tiranė u zhvilluan dy konferenca ndėrkombėtare, njėra me karakter shkencor dhe tjetra me qėllime tė qarta politike. Njė varg veprimtarish tė tjera mbi tė njėjtėn problematikė janė zhvilluar prej institucioneve universitare-akademike.

III.
Po ēfarė ėshtė toleranca ndėrfetare tek shqiptarėt? Dhe a ėshtė ky termi mė i saktė, apo ndoshta duhet pėrdorur ndonjė term tjetėr? Nė fakt, shkencėtarėt, studiuesit e sociologjisė politike dhe tė asaj fetare, qofshin tė huaj apo vendės, kanė pėrdorur terma qė pėrmbajnė ndryshime nė formėn e nuancave. Historianėt e fesė dhe teologėt flasin pėr “ekumenizėm ndėrfetar”. Njohėsit e mesjetės dhe etnologėt pėrdorin termin “konvergjencė ndėrfetare”. Sociologėt dhe historianėt shekullarė priren nga termat “tolerancė”, “bashkėjetesė” apo “harmoni fetare”.

Ne do tė pėrdorim nė kėtė ligjėratė termin “tolerancė ndėrfetare”, duke gjykuar se qoftė ekzagjerimi, qoftė nėnēmimi, do tė ēonin nė shtrembėrim tė sė vėrtetės dhe humbje tė vlerės historike tė tiparit.

Shqiptarėt janė njė popull krahasimisht i vogėl. Tė ndarė pjesė-pjesė nė shtetet ballkanikė, jo mė shumė se gjysma e tyre brenda shtetit shqiptar, Shqipėrisė shtetėrore, apo “Shqipėrisė londineze”, sikurse e quan njė pjesė e shtypit ballkanik, ata nuk kanė pasur shumė mundėsi tė promovojnė vlerat e identitetit tė tyre historik-kulturor.

Nė Shqipėri nuk ėshtė traditė tė bėhet regjistrim zyrtar mbi baza fetare. Pėrkatėsia fetare nuk bėn pjesė nė gjeneralitetet e regjistrimit tė popullsisė. Raportet midis bashkėsive fetare, qė pėrmenden nė studime, sidomos nga tė huajt, u referohen shifrave hipotetike tė konkluduara duke u mbėshtetur nė tė vetmin regjistrim shtetėror demografik qė ka pasur edhe treguesin “besimi”, qė ėshtė kryer nė vitet 1929-1930.

Gjendja fetare e popullit shqiptar mund tė gjykohet nė dy pikėpamje:
1. Nė pikėpamjen vertikale-diakronike tė gjithė shqiptarėt janė tė krishterė;
2. Nė pikėpamjen horizontale-sinkronike shqiptarėt janė njė popull ku bashkėjetojnė tė dyja fetė abrahamike, krishtėrimi dhe islamizmi. Secila nga tė dyja fetė abrahamike ekzistojnė sė bashku me degėzimet pėrkatėse. Thėnė mė thjesht - popullsia shqiptare ka dy bashkėsi tė krishtera: krishtėrimin roman-perėndimor dhe krishtėrimin ortodoks-lindor. Po ashtu, kjo popullsi ka edhe dy bashkėsi muhamedane: bashkėsinė islamike dhe atė bektashiane, qė pėrfaqėson njėlloj protestanizmi reformator dhe liberal brenda islamit. Si nė ēdo vend tjetėr nė botė, edhe nė Shqipėri ka ateistė, po ashtu besimtarė qė nuk ushtrojnė rite dhe nuk janė praktikantė tė ndonjė faltoreje, familje tė pėrziera me shumė besime brenda tyre. Nė gjysmėn e parė tė shekullit tė 20-tė ka ekzistuar dhe njė bashkėsi hebraike, e cila njihej zyrtarisht nga shteti. Njė pjesė tjetėr e shqiptarėve, ndonėse nė thelb monoteistė, nė mėnyrėn e tė besuarit shfaqen si panteistė, madje edhe me shenja tė paganizmit. Jo vetėm pėr kėtė pjesė, por pėr shqiptarėt nė pėrgjithėsi, ėshtė krejt e zakonshme qė zoti tė identifikohet me malin, qė shumica e maleve tė Shqipėrisė tė kenė njė ditė festive dhe flijimesh nė vit. Vetė shteti shqiptar ėshtė shtet laik dhe sipas kushtetutės sė vendit shteti shqiptar nuk ka fe zyrtare - kjo nuk pėrjashton pėrgjegjėsinė e shtetit pėr krijimin e kushteve pėr ringjalljen dhe zhvillimin e fesė dhe tė institucioneve klerikale.

Vėshtrimi mė i vėrtetė pėr gjendjen fetare nė Shqipėri ėshtė vėshtrimi vertikal. Tek ēdo shqiptar ekziston njė shtresė besimi pagan. Tek ēdo shqiptar - edhe tek shqiptarėt e islamizuar nė fund tė mesjetės - ekzistojnė 15 shekuj krishtėrim, sepse krishtėrimi nė hapėsirėn shqiptare ka qenė apostolik, ėshtė pėrhapur qysh nė shekullin e parė, drejtpėrsėdrejti prej misionarėve tė krishtėrimit. Sipas Veprave tė Apostujve, duke pėrfshirė edhe tekstin “King James version” tė Biblės, predikuesi i parė i krishtėrimit nė botėn ilirike proto-shqiptare ka qenė Shėn Pali, kurse nė Dardani - Kosova e sotme - ka predikuar Shėn Mateu. Ajo pjesė e shqiptarėve qė nuk u islamizua ka nė traditėn e vet jo 15 shekuj krishtėrim, por 2000 vjet krishtėrim. Shtresa mė e vonshme e besimit tek shqiptarėt ėshtė islamizmi. Ky vėshtrim vertikal pėrmban dhe shpjegon thelbin e tolerancės fetare tek shqiptarėt. Tek ēdo shqiptar, si nė njė palimpsest, mund tė zbulohen e tė gjenden tė gjitha shtresat historike tė pėrhapjes sė besimeve. Nė kėtė kuptim, tė vendosura njė mbi njė, shtresė mbi shtresė, format e ndryshme tė besimit nuk janė parė si forma pėrjashtimore dhe aq mė pak fanatike.

IV.
Toleranca fetare tek shqiptarėt nuk ėshtė njė cilėsi e zhvilluar nė kohėrat moderne dhe as e formuar me arsim dhe shkollė. Ajo ėshtė njė traditė qė vjen nga thellėsia e shekujve.

Njė prej gabimeve mė tė rėndomta qė bėhen zakonisht kur trajtohet kjo ēėshtje ėshtė se tolerance lindi tek shqiptarėt pas mbėrritjes sė faktorit politik dhe fetar osman, domethėnė pas shekullit tė 15-tė. Kjo ėshtė nė kundėrshtim me faktet historike. Toleranca fetare tek shqiptarėt ka ekzistuar para shfaqjes sė kėtij faktori. Duhet ditur se Shqipėria ka qenė zona ku takoheshin dhe ndaheshin dy perandoritė mė tė mėdha tė mesjetės: Roma dhe Bizanti. Po ashtu, Shqipėria ishte vendi ku takohej dhe ndahej autoriteti i dy kishave: romane dhe bizantine. Dy perandoritė dhe dy kishat, megjithėse rivale dhe kundėrshtare tė forta tė njėra-tjetrės, tek shqiptarėt asnjėherė nuk u bėnė shkak konflikti. “Vija e Teodosit” e ndau qysh nė fundin e paleokrishtėrimit hapėsirėn shqiptare nė dy pjesė, njėra nėn pushtetin politik dhe fetar roman dhe tjetra nėn pushtetin politik dhe fetar bizantin. Por kjo ndarje asnjėherė nuk u kthye nė kufi midis vetė shqiptarėve. “Vija e Teodosit” mbeti e saktė vetėm nė hartat antike. Nė procesin e gjatė tė historisė ajo ka qenė vazhdimisht nė lėvizje: herė mė nė Lindje nė favor tė Romės, herė mė nė Perėndim nė favor tė Kostandinopojės. Shqiptarėt vetė nuk u bėnė faktor nė kėto lėvizje. Ata alternonin lirisht ritualin sipas alternimit tė pushtetit politik dhe fetar. Ishte njė gjė krejt e zakonshme qė njė brez shqiptarėsh nė mesjetė tė rriteshin si tė krishterė skizmatikė dhe brezi tjetėr tė rritej sipas ritualit roman, dhe anasjelltas, sepse nė vetėdijen e tyre kjo nuk ishte njė ēėshtje hyjnore, por thjesht punė konkurrence pėr pushtet.

Nė traditėn e kishės shqiptare ekziston njė frymė e fortė ekumenizmi. Nė bibliotekat e shkrimeve tė krishtera tė kishave shqiptare tė mesjetės ėshtė krejt e zakonshme tė gjesh libra tė moralit tė krishterė pėrkthyer prej vetė klerikėve pėr besimtarėt ortodoksė prej modelesh perėndimorė, dhe anasjelltas. Nė shkrimet e krishtera qė janė ruajtur nė faltoret shqiptare mund t’i gjesh klerikėt ortodoksė tė pikturuar me veshje tipike tė njė kleriku katolik dhe e kundėrta. Jo vetėm kaq, por, pikėrisht nė kohėn kur latinishtja, helenishtja dhe gjuha starosllave kishin arritur shkallėn mė tė lartė tė rivalitetit dhe tė pėrjashtimit tė njėra-tjetrės si gjuhė liturgjie, nė kishat dhe manastiret shqiptare, sikurse ėshtė manastiri i shėn Gjon Vladimirit, i gjen tė tria gjuhėt tė pėrdorura pėrkrah njėra-tjetrės, pa asnjė shenjė fanatizmi apo karrshillėku, pa asnjė shenjė mungese tolerance.

Mund tė konkludohet se, deri nė shfaqjen e faktorit politik, ushtarak dhe fetar osman, pėr njeriun shqiptar e rėndėsishme ishte tė ishte njė i krishterė i devotshmėm. Nėse do tė ishte katolik apo skizmatik, kjo ishte thjesht ēėshtje autoriteti insitucionesh tokėsore, qofshin kėto shtetėrore apo fetare. Disa prej familjeve tė mėdha patronimike shqiptare: si Balshajt dhe Topiajt, pėr shembull, disa herė ndryshuan orientim kishtar: pro kishės romane, pastaj pro skizmės, pėrsėri pro kishės romane dhe pėrsėri pro skizmės, sipas lėvizjes sė autoritetit dhe tė pushtetit zyrtar. Vetė figura e Gjergj Kastriotit - heroit kombėtar tė shqiptarėve - shpreh brenda vetes gjithė thelbin e konvergjencės, ekumenizmit, tolerancės dhe madje edhe pragmatizmit fetar tė popullit tė vet. U lind nė njė familje tė krishterė tė ritit ortodoks sllav; u edukua nė oborrin e sulltanit si muhamedan; u bė jeniēer - qė do tė thotė se u kthye nė njė besimtar fanatik islam; u kthye nė atdheun e vet dhe mori fenė e tė parėve; u martua me bijėn e njė fisniku ortodoks tė ritit bizantin dhe shkroi nė testamentin e vet se dėshironte tė varrosej nė njė kishė katedrale romane nė Lezhė. Me kėtė shpjegohet edhe fakti qė shqiptarėt mėrgimtarė qė u vendosėn nė Itali pas pushtimit osman u bėnė menjėherė unitė: pranuan varėsinė administrative romane duke ruajtur ritualin bizantin. Nė fakt, jo vetėm ata. Ekzistojnė dhjetėra dokumente, pėrfshirė letra drejtuar papėve, nė tė cilat shqiptarėt e vijės bregdetare kėrkojnė tė njėjtėn gjė: varėsi administrative nga Vatikani dhe ritual bizantin - sepse kjo u siguronte mbrojtje nga faktori osman.

V.
Nga fundi i mesjetės filloi islamizimi i njė pjese tė shqiptarėve. Me kėtė zhvillim tė ri ka pasur abuzime, sidomos nė politikė. Shpesh shqiptarėt quhen njė popull musliman, ose me shumicė muslimane. Ky ėshtė njė lexim shumė sipėrfaqėsor i realitetit shqiptar. Sė pari, sepse islamizmi nė Shqipėri nuk ėshtė fe burimore, as fe e pėrhapur nė kohėn e origjinės, as besim rezidencial, por njė dukuri e ardhur dhe e trashėguar nė gjuhėn dhe liturgjinė e atij faktori qė e solli. Islamizmi nė Shqipėri ėshtė njė islam me fytyrė europiane. Si rregull, ėshtė njė islamizėm i cekėt. Tek ēdo shqiptar, pak po tė gėrmosh, do tė zbulosh thelbin e tij tė krishterė. Shumica e familjeve shqiptare e mbajnė mend se nė cilin brez ka ndodhur konvertimi. Shumica e familjeve shqiptare qė u islamizuan edhe sot mbajnė mbiemra tė krishterė (vetėm emrat kanė ndėrruar). Njė pjesė e mirė e tyre deri vonė kanė ruajtur besimin e tė parėve, nė formėn e kripto-krishtėrimit, ose, mė saktė, islamikė nė shfaqje dhe tė krishterė nė pėrmbajtje. Historia e besimit nė Shqipėri njeh zona tė tėra ku popullsia i ushtronte paralelisht tė dyja besimet. Ashtu sikurse njeh zona tė tjera ku e njėjta faltore tė premten shėrbente pėr liturgjinė islamike dhe tė dielėn pėr liturgjinė e krishterė. Besimtari musliman shqiptar vėrtet betohet nė emėr tė Kur’an-it, por njėkohėsisht feston Shėn Mėrinė e Gushtit, Shėn Gjergjin e Majit, Shėn Kollin e vjeshtės dhe Krishtlindjet. Kjo do tė thotė se brenda njeriut shqiptar, pavarėsisht se si e pėrcakton ai veten sot, ka njė faktor homogjenizues, dhe ky faktor homogjenizues ėshtė pikėrisht periudha prej 15 shekush krishtėrim qė ka secili prej tyre nė traditėn e paraardhėsve tė vet.

Nė identitetin e shqiptarėve ndjenja kombėtare qendron mbi dallimin fetar. Njeriu shqiptar ėshtė sė pari pjesėtar i njė bashkėsie etnike dhe pastaj i njė bashkėsie fetare. Njė nga ideologėt e Rilindjes Kombėtare tė shqiptarėve ėshtė shprehur nė mėnyrė lakonike: “Feja e shqiptarėve ėshtė shqiptaria”. Sido qė me kuptim filozofik-politik, kjo shprehje tė kujton tė vetmen eksperiencė nė botė, ku feja e njė populli ėshtė nacionaliteti i tij: hebrejt, feja dhe kombėsia e tė cilėve ėshtė hebraizmi. Tek shqiptarėt problemi qendron vetėm pak ndryshe: midis kombėsisė dhe fesė shqiptarėt primatin gjithnjė ia kanė dhėnė kombėsisė, dhe prandaj kombėsia (shqiptaria) ėshtė feja e tyre e vėrtetė.

VI.
Toleranca tek shqiptarėt nuk ėshtė vetėm fetare, por edhe gjuhėsore dhe nė shumė raste edhe etnike. Nė vitet e Luftės sė Parė Botėrore nė Shqipėri kishte ushtri tė huaja tė pafundme, gati sa nė gjithė Ballkanin: austriake, franceze, italiane, greke, serbe, malazeze, bullgare, turke. Kur lufta mori fund dhe kėto ushtri nuk kishin as ushqim pėr tė ngrėnė, as ilaēe pėr tė shėruar plagėt, as mjete pėr t’u kthyer nė atdheun e vet, populli shqiptar i mbajti nėpėr familje, megjithėse e dinte mirė se shumica e tyre kishin bėrė krime dhe mizori mbi vetė shqiptarėt. Nė periudhėn pas 8 shtatorit 1943, kur Italia e Musolinit falimentoi, nė Shqipėri gjendeshin mbi 20 mijė milicė dhe oficerė, qė kishin ardhur nė Shqipėri si ushtri pushtuese. Kjo ushtri u gjend brenda dy javėsh e ēarmatosur dhe e trajtuar si ushtri dezertore, e destinuar pėr t’u shfarosur nga ushtria naziste. Populli shqiptar e shpėtoi kėtė ushtri nga tmerri qė e priste, megjithėse ajo ushtri kishte vrarė e djegur, kishte dhunuar e plaēkitur. Ushtarėt italianė u veshėn me kostume tradicionale shqiptare dhe u strehuan nė familjet e shqiptarėve.

I pashembullt ėshtė qendrimi i shqiptarėve ndaj hebrejve gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Qeveritė shqiptare qė bashkėpunuan me autoritetet fashiste dhe naziste, si kudo nė botėn e asaj kohe, bashkėpunuan si qeveri vasale, por ato asnjėherė nuk ua dorėzuan ushtrive tė huaja listat e hebrejve. Shqipėria ėshtė vendi i vetėm nė botė ku, megjithėse nė kushte pushtimi tė dyfishtė, asnjė hebre nuk u dorėzua, asnjė hebre nuk pėrfundoi nė kampe pėrqendrimi, asnjė herbe nuk u viktimizua. Dhe nuk ėshtė fjala pėr hebrejt e vetė Shqipėrisė, shtetas tė saj, por pėr afro 3000 hebrej tė ardhur nga shtetet ballkanike, nė arrati e sipėr pėr t’i shpėtuar rrezikut tė zhdukjes atje ku ishin. Kėta 3000 hebrej, pjesa mė e madhe e tė cilėve hynė ilegalisht nė Shqipėri, gjetėn mbrojtje tė menjėhershme dhe tė pakushtėzuar nga autoritetet dhe populli shqiptar.

Toleranca pėrbėn njė tipar etnotipik tė shqiptarėve. Jo se nuk ka tolerancė tek popujt e tjerė. Ndoshta kjo cilėsi ėshtė e lidhur edhe me pozitėn gjeopolitike tė shtetit shqiptar. Ndėrsa Perėndimi e ka parė Ballkanin dhe portėn e tij - Shqipėrinė - si njė Lindje ekzotike; pėrkundrazi, Lindja e ka parė atė si Perėndim tė pasur. Nė kryqėzim tė dy botėve, shqiptarėt kanė marrė e dhėnė me tė dyja, duke ruajtur thelbin e vet identifikues, duke shėrbyer si urė kalimi ndikimesh dhe duke pėrvetėsuar edhe vetė prej tyre. Kėshtu u formua tek shqiptarėt bindja historike se dallimi, qoftė ky fetar, rajonal, racor, gjenetik, kombėtar, kulturor etj. nuk ėshtė rrezik, por pasuri. Njė bindje e tillė ka formėsuar tolerancėn ndėrfetare dhe mė gjerė tek shqiptarėt, njė bindje e tillė e ka bėrė qytetėrimin e saj njė qytetėrim tė hapur.

VII.
Bashkėjetesa e tre besimeve fetare ėshtė njė prirje e pazakonte nė njė rajon, ku shpesh feja ėshtė lidhur me nacionalizmin dhe me keqpėrdirmin e besimit janė shkaktuar luftra vėllavrasėse. Nė gjithė procesin e krijimit dhe mė pas edhe tė shpėrbėrjes sė Jugosllavisė shqiptarėt nuk ishin agresorė, por viktima tė tė tjerėve. Sot ne jemi vendi i vetėm nė Europė e mė gjerė qė nė pjesėn mė tė madhe tė kufirit tė jashtėm kufizohemi me popullėsi shqiptare. Praninė dhe fatin tonė e pėrdorėm pėr tė krijuar njė bashkėjetesė tė admirueshme midis etnive, popujve e feve dhe rastet e Kosovės, Maqedonisė dhe Malit tė Zi janė shembuj tė gjallė tė kėsaj politike.

Nė kontrast me kėtė pėrvojė pozitive konfliktet me bazė fetare ose me ndėrthurje tė elementėve fetare, tė cilat duhet thėnė se gjenden edhe nė vende me demokraci tė zhvilluar, kanė dominuar zhvillimet politike tė dekadės sė fundit nė rajonin tonė. 10 vjet mė parė nė Bosnjėn fqinje u shėnua njė nga rastet mė tė rėnda tė konflikteve etnike nė historinė e Europės. Pėrpara viteve ’90 komunitetet fetare nė Bosnje dhe Hercegovinė jetonin nė paqe dhe mirėkuptim me njėra tjetrėn. Gjatė procesit tė shpėrbėrjes sė ish Jugosllavisė tė njėjtat besime e komunitete e panė veten nė pozitat ekstreme tė kundėrshtarit me armė. Shoqėria u nda nė linja fetare, dhe pėr nga prejardhja etnike midis myslimanėve boshnjakė, ortodoksėve serbė dhe katolikėve kroatė. Bilanci i jashtėzakonshėm i pasojave njerėzore, morale e materiale tashmė njihet botėrisht. Nė kėtė mėnyrė, pėrdorimi i fesė dhe pėrkatėsisė fetare pėr interesa politike dhe arroganca etnike solli shpėrbėrjen tragjike tė modelit boshnjak ku nuk kishte munguar toleranca fetare. Nė rajonin tonė rasti i Bosnjes demonstroi nė mėnyrė tė gjallė sesa e rrezikshme bėhet kur feja pėrdoret si mbulesė pėr arritjen e qėllimeve politike nacionaliste.

I njėjti skenar ishte pėrgatitur edhe nė Kosovė. Propaganda e Milloshevicit u pėrpoq ta paraqiste rezistencėn paqėsore shqiptare si njė luftė e myslimanėve shqiptarė kundėr krishtėrimit serb. Bota mbarė ishte dėshmitare e dėbimit tė njė milion qytetarėve tė pafajshėm, faji i vetėm i tė cilėve ishte kundėrshtimi i regjimit kriminal tė Milloshevicit dhe aspirata pėr tė jetuar nė liri. Viktima tė terrorit serb u bėnė tė gjithė qytetarėt dhe besimet fetare shqiptare nė Kosovė, katolikė e myslimanė, duke dhėnė njė dėshmi tjetėr tė faktit se dhuna serbe nuk drejtohej kundėr njė besimi fetar, por kundėr njė populli tė tėrė tė njė kombėsie tjetėr. Me ndihmėn e NATO-s dhe shteteve demokratike perėndimore, sidomos me rolin aktiv tė SHBA dhe Mbretėrisė sė Bashkuar, mė 1999 u parandalua genocidi mbi njė popull tė pafajshėm, katastrofa humanitare dhe strategjia e pastrimit tė mėtejshėm etnik nė Ballkan. Lufta e Kosovės i dha fund luftrave ballkanike tė viteve ’90, tė cilat morėn jetėt e mė shumė se njė milion qytetarėve tė pafajshėm. Shqiptarėt dhe serbėt nė Kosovė, bashkė me etnitė e tjera, po punojnė bashkarisht prej 6 vitesh nė drejtim tė ndėrtimit tė njė shoqėrie demokratike, shumėetnike dhe europiane. Ka patur pengesa, vėshtirėsi e probleme, disa prej tė cilave tė nxitura nga shtete tė interesuara pėr mungesė stabiliteti dhe bashkėjetese nė Kosovė, por koha po provon se interesi pėr statusin final dhe tė ardhmen europiane tė Kosovės ka tė bėjė me cdo qytetar tė Kosovės, pavarėsisht nga besimi fetar dhe kombėsia. Kohėt e fundit nė Prishtinė politikanėt dhe qytetarėt e tė gjitha besimeve morėn pjesė nė nisjen e punimeve pėr ndėrtimin e Katerdales sė madhe katolike. Ata e ndėrmorėn kėtė akt nė shenjė vlerėsimi pėr historinė e tyre tė lashtė kristiane, por edhe nė pėrpjekje pėr tė dėshmuar vullnetin e tyre tė plotė pėr njė Kosovė shumėetnike dhe shumėfetare.

VIII.
Modeli shqiptar i harmonisė fetare mbi bazat e vlerave demokratike dhe shtetit tė sė drejtės merr njė vlerė tė madhe nė debatin global mbi nevojėn e mirėkuptimit dhe bashkėjetesės sė kulturave dhe qytetėrimeve. Nė kundėrshtim me skenarėt dhe parashikimet pesimiste, vlerat e lirisė dhe demokracisė po pėrballen me sukses me rreziqet duke u bėrė gjithnjė e dominuese nė afrimin dhe forcimin e lidhjeve midis kulturave, popujve, feve dhe qytetėrimeve. E frymėzuar nga kėto vlera universale bashkėsia perėndimore ēliroi Kosovėn me shumicė qytetarėsh tė besimit musliman, por edhe ne shqiptarėt u bashkuam pa hezitim nė luftėn e koalicionit kundėr terrozimit ndėrkombėtar tė drejtuar nga SHBA. Forcat tona paqėsore gjenden nė Irak dhe Afganistan nė pėrpjekje pėr tė forcuar shoqėritė e reja demokratike tė kėtyre vendeve. Pavarėsisht nga vėshtirėsitė e rindėrtimit, me rėnien e regjimeve tė Sadamit dhe Talebanėve ėshtė hapur njė prespektivė e re pėr banorėt e kėtyre vendeve, terrorizmi ka pėsuar njė goditje tė madhe dhe bota njerėzore ėshtė mė e sigurtė.

Nė pikėpamjen time terrorizmi ėshtė shumė mė i vjetėr sesa tė gjitha besimet e sotme fetare, ai nuk ka fe, nuk ka atdhe dhe sistem vlerash ku tė mbėshtetet. Si i tillė, do tė ishte aq sa e gabuar edhe e padrejtė identifikimi i tij me njė popull apo besim fetar. Nė betejėn kundėr terrorizmit duhet tė jenė tė bashkuar tė gjithė, pavarėsisht besimit fetar dhe pėrkatėsisė etnike. Nė shoqėritė moderne terrorizmit pėrbėn kėrcėnimin mė tė madh tė vlerave dhe lirive demokratike. Edhe nė shoqėritė e tjera ku kufiri midis lirisė dhe censurės ėshtė vėshtirė tė gjendet, terrorizmi paraqet tė njėjtin kėrcėnim. Pra, ai mbetet njė e keqe e madhe qė duhet luftuar nga tė gjithė, sė bashku dhe pa mėdyshje.

IX.

Pluralizmi paqėsor fetar ka shėrbyer si element bashkues midis njerėzve, familjeve dhe grupeve tė ndryshme nė shoqėri. Komunitetet fetare mbeten besnike e frymėzimeve tė tyre fillestare tė sė mirės dhe paqes, si dhe me pėrkushtim tė madh luajnė rol aktiv nė kapėrcimin e problemeve sociale, rritjen e edukimit tė tė rinjėve, forcimit tė rolit tė familjes, kulturės dhe identitetit kombėtar europian. Me kontibutin e tyre tė vecantė Shqipėria pėrfaqėson edhe njė nga rastet e rralla tė njė vendi me besime tė ndryshme fetare, ku tė gjithė faktorėt politikė e shoqėrisė, pėrfshirė edhe komunitetet fetare, janė pėrkrahės tė fuqishėm tė integrimit tė vendit nė Bashkimin Europian dhe NATO. Fryma euroatlantike nuk ka opozitė dhe as kundėrshtarė, gjė qė dėshmon se identiteti ynė fetar e shoqėror ėshtė dhe mbetet identitet thellėsisht europian.
Ne jemi tė ndėrgjegjshėm se vlerat nuk janė tė pėrjetshme, ato duhen ruajtur e kultivuar nė mentalitetin e qytetarėve, kulturėn demokratike dhe pėrmirėsimit tė vazhdueshėm tė kuadrit ligjor. Nė tė njėjtėn kohė ne duam ta shndėrrojmė kulturėn e dialogut midis besimeve dhe komuniteteve tė ndryshme fetare, nė urė bashkimi e komunikimi, shkėmbimi dhe lidhje mė tė fortė midis njerėzve e vendeve; tė punojmė qė qytetari dhe integriteti dhe mbrojtja e tė drejtave tė tij tė jenė lajmotivimi kryesor i shtetit tė sė drejtės qė po ndėrtojmė. Pėrmes forcimit tė vlerave demokratike dhe frymės euroatlatike do tė jetė mė e lehtė pėr izolimin e ekstremistėve, pėrballimin me sukses tė sfidave tė kohės dhe parandalimin e rreziqeve tė mundshme nė marrėdhėniet midis njerėzve nė shoqėri apo nė marrėdhėniet me vendet e tjera.

Ju faleminderit!

9 nėntor 2005
Londėr-Angli


© Albasoul.com 1998-2007
Te gjitha materialet qe serviren ne kete faqe jane origjinale dhe cdo riprodhim i tyre ne cdo forme pa pelqimin tone konsiderohet shkelje ligjore. Jeni te lutur qe te gjithe pa perjashtim te respektoni te drejtat e autorit. Ne respektojme te drejten e autorit dhe per cdo material te huazuar kemi dhene kredite e duhura autorit. Qe te kopjoni materialet tona, duhet te merrni pelqimin e administratorit. Mund te na kontaktoni tek webmaster@albasoul.com.